Skaitydama knygas dažnai randu įvairių dalykų, kurie verčia susimąstyti sukelia šypseną ar tiesiog, neaišku kodėl, ima ir įkrenta į širdį. Pasidalinsiu kai kuriais iš šių dalykų su jumis.
Apie meilę...
Juokinga, - mąsčiau,- Už meilę nebėra nieko gilesnio. Vaikiškose pasakose karalaitės bučiuoja rupūžes, ir jos pavirsta karalaičiais. Tikrame gyvenime karalaitės bučiuoja karalaičius ir jie pavirsta rupūžėmis.
Argi meilė pavaldi fiziniams dėsniams? Juk tai amžinas jausmas. Meilė sunaikina negražumą ir pati kuria tobulą grožį.
Mes įšalsime į šimtmečių ledynus, kad mūsų meilė būtų amžina.
Sutikti ištikimą gyvenimo draugą, gyventi meilėje ir santarvėje iki mirties - tai ir menas, ir mokslas, ir likimas. L. Džekson "Aistrų našta"
"Už mano nepaprastą ir nuostabų vyrą. Niekada nepažinojau kito vyro, kuris būtų lababiau vertas vadintis didvyriu. Aš tave mylėsiu amžinai, bet net ir amžinybė nebus pakankamai ilgai." Julianna Moris "Laimėtas loterijoje"
Meilė kaip banga - atplūsta ir nutolsta, bet žiūrėk, ir vėl sugrįšta. Šelis
- Poryt mudu susituoksime. Dievo akivaizdoje duosime šventus įžadus, tačiau ne vienas iš jų nebus toks šventas, kaip tas, kurį aš ketinu duoti dabar. Prisiekiu: mano širdis, mano meilė, visas mano gyvenimas priklauso tau, ir taip bus visada. nesvarbu, trumpas ar ilgas bus mano gyvenimas, žinok, kiekviena jo akimirka bus pragyventa dėl tavęs. Liusi Gordon "Tas nepakenčiamas Lukas"
Apie talentą...
"Negali pasirinkti, ką rašyti. Niekas neateis ir nepasakys: aš ketinu padovanoti tau gebėjimą rašyti. Kokio talento nori? Amžinojo Džeinės Ostin modelio ar tokio, kuris leis uždirbti daug pinigų, tačiau numirs kartu su tavimi? Niekas nesuteikia tokio pasirinkimo. imi tokį talentą, kokiu tave apdovanojo ir keturis kartus per dieną padėkoji Dievui, kad iš viso jį turi." Jude Deveraux " Laukinės orchidėjos"
Apie viską...
"Tai, ką mes labiausiai vertiname, nelengva pasiekti. Kad tvirtai stovėtum ant kojų, turi užsitarnauti savo vietą pasaulyje." Julianna Moris "Laimėtas loterijoje"
Kai kuriems dalykams reikia daugiau drąsos nei riziuoti savo gyvenimu" Julianna Moris "Laimėtas loterijoje"
Oskaro Vaildo išmintis
Pradėsiu nuo Gilberto Čestertono žodžių.
Oskaras Vaildas teigė, kad saulėlydžiai nevertinami todėl, kad už juos negalima sumokėti. Bet poetas klydo: galima sumokėti už saulėlydžius. ir mes mokame tuo, kad nesame Oskarai Vaildai. Na, o toliau šis tas iš Oskaro Vaildo išminties lobynų...
Mes ateiname į šį pasaulį, kad visiškai atskleistume savo prigimtį. dabar žmonės bijo savęs. jie pamiršo svarbiausiąją iš visų pareigų - pareigą sau pačiam.
Grožis - tam tikra genialumo forma. Iš teisybės jis net aukščiau už genialumą, nes grožio net aiškinti nereikia.
Kažkada seniai skaičiau D. Vaitkevičiūtės "Pasimatymas su žudiku" labai man patiko vienas personažas "Dėdė Klemensas" banditėlis toks. Labai įstrigo vienas trumputis komentaras kitam knygos personažui policininkui.
- Kokie įstatymai! - nusispjovė Klemensas. - Pasaulis! Vien padugnės jame. Visą laiką su tais banditais kovojame, o jūs kabinetuose kavutę geriate, ėdate sumuštinius ir žvalgotės pro langus, kas ką nušovė. Taip pat dar patiko kaip auklėjo jis savo giminaitę.
- Ko raukaisi? - sušneko Klemensas, įsitaisydamas prie vairo. - Ot, jūs jaunimas duodate. Tėvai viską dėl jūsų daro, į sąskaitas tūkstančius meta, o jūs nepatenkinti, ir viskas. nežinote, kas yra vargas, išpindėjote kaip buržujai.
Keistas jausmas užplusta....Artėja vasario 14-oji. Regis diena turėtų but paprasta. Nieko ypatingo, bet nebučiau aš jei tos dienos nesureikšminčiau. Juk po 2 metų pertraukos sutiksiu ją vienas...Liudna šiek tiek...Pasiilgau tu akimirku, kai galvoji, suki galvą kaip nustebint savo mylimą žmogų...O dabar...Dabar tik tuštumos jausmas ir daugiau nieko....
Laukiu rytojaus..Kelionė laukia...Bet vėl apima keistas jausmas...Nes reiks grįžt...O čia niekas nelaukia...Ech...
Grįžės žadu nueit pas burėja. Idomumo deliai. Kaži ka ji pamatys mano ateityje. Susižinojau kad nebrangiai jama ir netoli gyvena.
Susiginčijo kartą Metų laikai,kuris jų žemę papuošia gražiausiai ir labiausiai nudžiugina žmones.Vasara manė,kad ji turėtų nugalėti-tiek spalvų ir atspalvių,šviesos ir šešėlių,tiek gyvybės dovanoja žemei kiekvienas jos kvėptelėjimas.“Palūkėk,-pasipriešino Ruduo,-o mano laikas turtingiausias.Aš apdovanoju visus gėrybėmis.O kiek aukso pripilu,kiek ploniausių nėrinių primėtau...“ Ir Pavasaris manė,kad jo indėlis svariausias.“Ar kada matėte šitiek žalumos atspalvių,ar regėjote tokį dangaus žydrumą,ar galite padovanoti šitiek žydėjimo svaigulio?“-klausė gamtos judintojas. Tik Žiema tylėjo.Gal todėl,kad iš prigimties buvo niūroko būdo ir nekalbi,o gal ir dėl to,kad nežinojo,kaip nurungti saldžiabalsius giminaičius. Visi nutarė,kad Žiema menkiausiai rūpinasi žemės grožiu bei žmonių džiaugsmais ,ir išsiskirstė.Apie ginčą sužinoję Žiemos parankiniai supyko.“Mes jiems įrodysime,kad esame ne blogesni kūrėjai!“-pasitarę nusprendė.Ir prasidėjo... Pūga pripustė baltytėlaičių patalų,kalnų,slenksčių,keisčiausių figūrų,sukdamasi ir šokdama kartu su vėjais kas akimirką pažerdavo stebuklingų gėlių fontanus,Šaltis ištapė visus langus,bet nė ant vieno stiklo nepakartojo savo piešinio.Lijundra viską aplinkui padengė plonyte blizgančia folija,kuri atspindėjo ir šimtus kartų padaugino kiekvieną šviesos žybsnį.O Šerkšnas,pasitelkęs išmoningas mezgėjas,visus medžius,stulpus,žibintus ir turėklus apdangstė nėriniais.Vienur-plonyčiais tarsi šilko siūlo,kitur-puručiais ir minkštais,lyg iš promočiutės suverptos dangaus avelės vilnos,dar kažkur-žėrinčiais ir raibuliuojančiais kaip Mėnulio šviesa... Nusišypsojo Žiema,savo galybę pajutusi.“Ką dabar pasakysite?“-paklausė giminaičių. Šie susigėdę patylėjo.“Jei tu tik iš dviejų spalvų,gyvybės nepadedama sugebėjai sukurti tokį pasaulį,pripažįstame tavo galią“,-nusilenkė jaunesnieji.Ir prisiekė daugiau tuščiai nesipuikuoti.
Sauluze laikykis.... Viskas bus gerai! Ne dabar, bet bus.... As su tavimi... Nerandu zodziu, kurie tave nuramintu.... Labai gerai zinau, kaip tau baisu....
Что бы ты ни дал женщине, она сделает из этого что-то еще лучшее. Если ты дашь ей сперму, она родит ребенка. Если ты дашь ей квартиру, она сделает уютный дом. Если ты дашь ей продукты, она сделает вкусную еду. Женщина все приумножает и развивает. Поэтому, если ты сделал ей какую-нибудь малюсенькую какашку, будь готов получить обратно тонну говна.
Vakar gryzau is seminaro, kuris man truko 3 dienas ir jauciu jog vel ten noriu gryzti, taciau manes nepaleidzia aplinka i kuria gryzau... o gal as pati saves nepaleidziu, neisleidziu, nes kas gali buti svarbiau uz mano norus ir troskimus...? bet ir vel iskyla klausimai, o bet taciau visgi... ir vel nezinau kaip elgtis... norisi uzsimerkti ir staugti...
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Русский
Українська
10 vas 2010 09:50 
