| |
| Meile | | | MEILE - kas ta meile? pavydas?asaros? tai meile?tada tokiam zingsniui nesirysiu........
jeigu zmogau myli,tai nepaleisk sanso.nesakyk zodzio myliu jei palieki myledamas...........
| | |
| rasyniai, eilerasciai | | | tai vat mieli skaitytojai prisipazinsiu jums kad as gyvenu kaime. Tokiam dideliam zmoniu prispytusiam kaime. ; D
gyvenu netoli Traku, Vilniaus, Aukstadvario ir t.t
esu vos ne centras to aplinkinio pasaulio, del to kad nezvairuotumete jums pasakysiu viska kas tik saus i galva.; D
gyvenu dideliame name, bene didziausiam siame kaime, na antra pagal diduma nes dar yra tokie ukininkai labai turtingi kurie nesigedija rodyti savo turto. ; )
mano seima irgi yra ukininkai kurie uz zeme gauna nemazai pinigu, sumos nevardinsiu nes kaikuriem atkars zandikaulis ir bus bedu. ; D
tai vat rytoj bus darbo su sienu, su daug sienooo, oj dirbsiu bet bus verta nes po 19h pas mane atvaziuos vaikinas ir isvaziuosim pasizmoneti. ;]
ryt seses vaziuoja uogauti nuo 8h ryto iki 14h. tai yra siaubinga mano sveikata tokio kruvio neistvers, beto as nejuokauju o rimtai sakau, nes turiu tokia lyga kaip stuburo isvarza. jau visa savaite su anu savaitgaliu sunkei dirbu ir labai nugara pradeda skaudeti, bet kas jei ne as pades tevui. Nusprendziau ryt neuogaut o patausot iegas darze.;D ot tausojimas...
| | |
| Minčių krautuvėlė | | | Seksologijos dėstytojas:
- Statistikos duomenimis 18% moterų pastoviai nori, 23% dievina oralinį seką, 38% reguliariai neistikimos vyrams...
Studentas iš paskutinio suolo:
- Po velnių statistiką, mums reikalingi vardai, adresai, telefonai!!! 
Šeima nusipirko robotą-auklėtoją su įmontuotu melo detektoriumi ir nusprendė iškart jį išbandyti. Namo grįžusio sūnaus tėvas klausia:
- Kur užtrukai?
- Mokykloje po pamokų užtrukome su klasės draugais.
Robotas priėjo prie sūnaus ir trinktelėjo jam per užpakalį. Patenkintas tėva sušuko:
- Aha! O dabar sakyk tiesą.
- Na gerai, mes su draugais žiūrėjome pornografinius filmus...
- Matai, - patenkintas sako tėvas, dar kartą užplodamas sūnui per užpakalį, - tėvams visada reikia sakyti tiesą. Štai aš niekada nemelavau savo tėvams!
Robotas prieina prie tėvo ir keletą kartų vožia šiam taip, kad jis vos išsilaiko ant kojų. Tuo metu springdama juoku motina vyrui sako:
- Būk jam atlaidesnis, juk tai tavo sūnus.
Robotas lėtai prieina prie motinos ir smūgiuoja jai į žandikaulį.
| | |
| Poilsis prie jūros | | |
Draugai yra svarbūs kiekviename mūsų gyvenime,tikri draugai niekados nepaves sunkiu momentu,visada stengsis padėti...geri draugai kuriais galima pasikliauti;tikra draugystė yra kurią neišardo nei viltis,nei savanaudiškumas..turėti draugą yra didelis džiaugsmas,labai svarbu būti draugiškiems,nes be draugystės išgyventi neįmanoma,todėl būkime draugais 
| | |
| toks tas gyvenimas.. | | | Kremzliukas mokykloje
.
Gyveno Kremzliukas, kuris buvo labai įdomus: visur turėjo savo nuomonę, požiurius, įsitikinimus, laikė save tobulu ir tokiu norėjo but ir atrodyt kitiems. Eidavo gatve aukštai iškėlęs galvą ir sakydavo: kas čia aš? aš juk KREMZLIUKAS!
Vieną dieną Kremzliukas pradėjo lankyti mokyklą. Per pirmą pamoką klasė rinko klasės atstovą ir jis sumanė juo būt.Kai atėjo metas prisistatyt, Kremzliukas atsistojo ir pasakė: "Aš esu Kremzliukas". Kai mokytoja paprašė papasakot apie save, šis atsakė: "turiu daug draugų ir man patinka vadovaut". Vienas vaikas, sėdėjęs pirmam suole, atsistojo ir pasakė griežtu tvirtu pasitikinčiu balsu: "Na aš tavęs neklausysiu!". Ir pasižiūrejo i Kremzliuką akimis, kurios bylojo apie abiejų lygybę. Tada kremzliukas pirmą kartą, atsiduręs, tokioj situacijoj susimastė:
"Hm... Susilygino šis berniukas su manim ir pasakė, jog manęs neklausys. Tada yra protingas. O kokiem tada žmonėm aš vadovauju, jei protingi manęs neklauso?"
Ir neilgai svarstęs rado sulyginimą: juk vadovavimas žmonėms yra panašus su tvarte esancių kiaulių vadovavimu. Juk kiaulės kvailos, o kuris žmogus sutiks, kad jam kažkas vadovautų? Tada susimastė ir suprato, kad ieškojimas žemesnių už save - tai jau ne vyriška ir ne žmogiska (o jis taip laiko save tobulu). Juk jei vyktų bokso varžybos ir reiktų rinktis su kuom muštis - jei pasirinksi silpnus ir laimėsi, juk tada žinosi, kad esi stipriausias iš silpniausių (kaip protingiauias is kvailiausiu), o jei pasirinksi stipresnius ir laimėsi - juk žinosi, kad esi stipriausias, o jei pralaimėsi - įvertinsi gautą patirtį ir žengsi toliau.
Kitą dieną Kremzliukas vėl ėjo į mokyklą.
Per pamoką Kremzliukas pamatė, kaip viena mergaitė atsisuko ir užkalbino berniuką. Nieko nelaukęs, Kremzliukas pasakė mergaitei, kad ši gali susirast geresnį. O mergaitė neiškentusi atsakė: " aš tik skolinuosi trintuką". Tada Kremzliukas pasijuto blogai, pamanė, kad visi iš jo juokiasi ir išbėgo iš klasės..
Bėgo ir bėgo, bėgo tol, kol nepasiekė savo mėgstamos upės kranto. Sėdėjo jis ir vis nerimo, atsakymų ieškojo ir tada pamatė paukštuką. Ir išsprūdo jam žodziai: "O kaip gi tu tenais dangui gyveni, paukštuke pasakyk!". Pasibaidė paukštukas ir prisijungęs prie savų, skrido virš kalnų... Tada Kremzliukas pažiurejo į minią paukščių ir susimastė, kodel gi jie visi kaip vienas, nei atskirti ju neina, ir kodėl jie skrenda vis ta pačia kryptim?
Grįžes namo, jis paklausė mamos apie paukštukus. Tada mama atsakė, kad paukštukai yra kitokie nei mes, ir gyvena kitaip.
Išgirdęs tai, Kremzliukas susimastė: kuom skiriasi ir yra panašūs žmonės. Ir greit sumastė: juk žmonės nevaikšto visi pulkais i tą pačią pusę, jie yra atskiri ir kiekvienas eina savo keliu. Ir tada, prisiminęs dienos įvykį susivokė, jog žmonių pasaulyje yra milijardai, visi juk nėra tokie kaip aš, juk ir neprivalo būt. Visų pasaulio žmonių vietoj nepabūsi, jų situacijų neišgyvensi, jų gyvenimų nenugyvensi. Kas būtų, jei visi būtume vienodi ir norėtume būt prezidentais? Mes ne robotai, judantys vienodais judesiais, ne robotai užprogramuoti ir atsakinėt vienodai ir mąstyt. Visi esam skirtingi. Skirtingi tam, kad galėtume bendraut, kurt įvairią visuomenę, kupiną įvairių žmonių. Kiekvienas juk turi savo mąstymą. Ir paklausė savęs: "kaip galėjau daryt savo išvadą, galvojant, kad viska žinau ir mano mąstymas yra tas, kuriuo gyvena ir turi gyvent visi žmonės?". Juk aktorius negali visus žmones priverst tapt aktoriais, juk čia žmogaus gabumai. Juk jautriam nepaaiškinsi, kodel tu viską imi į galvą, kai jautrumas yra įgimtas ir žmogus, kuris tai sakė juk tavo vietoj nepabus.Tad žmonės turi skirtingas savybes, charakterius, auklėjimą, ir visa kita ką gali turėt žmogus yra skirtinga. O žmogaus mastysenai turi įtakos tai, kokį rinkinį (savybių, charakterio ir t.t.) per gyvenimą "nešasi žmogus". Ir aklam gi nepaaiškinsi, kad atsimerk ir žiurėk, reik suvokt kad tas žmogus yra aklas.
Ir suvokė Kremzliukas, kad kiti žmonės nuo jo skiriasi ir žmones reikia gerbt, priimt tokius kokie jie yra. Juk vienas žemėj negyvensi. Ir kad jis tera mažas lašelis jūros.
Šios dvi dienos Kremzliukui buvo kupinos gyvenimiškų susivokimų. Pamastęs apie tai, koks jis buvo, nusprendė parašyt kažką panašaus į rašinį apie tai, kaip negražiai žmonės elgiasi su kitais žmonėmis ir juos pamokyt, pačiam besigilinat ir gaunant vis daugiau žmogiškumo. Pasišnekejęs šia tema su mama, sukaupė ir įgavo daug žinių, ir jos pagalba, abu rašė rašinį...
Ir štai, parašęs rašinį, Kremzliukas apsirengė naujus rūbus ir ėjo i mokyklą kaip naujai iškeptas žmogus: su pasikeitusia mastysena, jau ne iškelęs galvą, o susilyginęs su visa aplinka. Įžengęs i klasę, jis priėjo prie mokytojos ir padavė savo rašinį. Mokytoja paskaitė ir pamanė, jog daugelis vaikų, kurie elgiasi negražiai, taip daro nes save laiko kažkuom ypatingo kaip Kremzliukas, kad laiko save suaugusiais, o ištikrūjų nežino net, kas yra tas suaugęs žmogus. Kad tokio tipo žmonės užaugę gali tapt nusikaltėliais Tad nusprendė garsiai paskaityt rašini visiem girdint.
O rašinys skambėjo taip:
***
Šiam gyvenime teko pastebėt daug negražaus elgesio su kitais žmonėmis, daug neteisybės, žmonių, darančių kvailas išvadas, kas išprovokuoja kitų žmonių žeminimą, neigiamą požiūrį, blogą nuskriaustūjų savijautą, neigiamą psichologinį veikimą.
Vaikai vis labiau negražiai elgiasi mokykloje.
Visų negerų šių dalykų viena is priežasčių yra tai, jog vaikai ar tai jaunimas save laiko jau suaugusiais, subrendusiais, viską žinančiais, protingais, kas išprovokuoja jų tokį elgesį. Vaikai tiesiog nesijaučia vaikais. Visi lyg išprotėję nori tapti suaugusiais. Bet ištikrūjų tai nežino, kas yra suaugęs, protingas žmogus.
Tad paanalizuosiu ir rašysiu aš būtent ta linkme.
Pateiksiu pavyzdžius, kuriuos teko matyt ir girdėt, vėliau juos paanalizuojant.
Pirmoji situacija, kurią pateiksiu yra iš gyvenimo bendrabutyje. Gyveno aukšte, kuriame buvo 30 kambarių, vaikinas. Jis išsiskyrė savo elgsena, išvaizda, studijavo dizainą. Visi jį vadino gėjumi. Šiaip jis buvo labai geras žmogus, visada padedantis kitiems, nuskriaustas gyvenimo. Vieną dieną, kažkas sumastė ant visų aukšo durų iškabinti užrašus "su gėjais negeriam”. Po tokio elgesio vaikinui teko išsikraustyt iš bendrabučio.
Antroji situacija, kai studijų laikais viena, gerai besimokanti mergina pasakė savo grupiokei, kad ši šoka per aukštai, gavusi uz matematika 6. Ta grupiokė buvo paveikta psichologiškai ir jai atsirado problemų su pasitikejimu savimi, kas buvo viena is priežasčių, kodėl ta grupiokė iškrito is universiteto.
Pirmoji situacija yra aiški: tiesiog neigiamas jaunų žmonių požiūris turėjo neigiamos įtakos vaikinui. Panaši yra ir antroji – tiesiog tai merginai, kuriai buvo pasakyta, kad per aukštai soki, sužlugo savimi pasitikėjimas, ir atsirado problemų su mokslais.
Reikėtų įsisavint visiems žmonėms, jog žmonių tarpe, žmonių pasitaiko visokių: vieni gimsta turtingoje šeimoje, kiti - vargingoje. Vieni turi gražų kūną, kiti - kitų akimis žiurint nelabai. Kiekvienas turi savo manieras, auklėjimą, genus, charakterį, įgimtas savybes, asmenybės bruožus, kalbėsena ir t.t.
Kvaila, kai žmonės vertina žmogų pagal jo genus, tarkim kalbant apie išvaizdą, bet ne pagal tai, koks jis yra kaip žmogus. Juk išvaizdą nulėmė genai.
Pasitaiko ir mokyklose, kai vaikai tyčiojasi is asocialiose šeimose gyvenančių vaikų.
Juk vaikai, kurie vis dar gyvena su tėvais, neturi savo indėlio į šeimos biudžetą. Kam smerkti vaikus už tėvų jiems nuklotą nekokį gyvenimą? Ir kam išsaukštinti žmogų, kurio gyvenimą nuklojo kažkas „gražiomis gėlėmis“? Juk čia yra vertinami ne vaikai, o jų tėvai. Juk vertinant žmogų, reik vertint asmeninį jo indėlį į save. Ne ką tau davė, o ką pats sugebėjai užsidirbt ir nusipirkt. Pavyzdžiui, teko bendraut su vienu vyru (kuriam buvo tuo metu 18 metų). Jis labai žavėjosi merginomis su mašinomis. O galima paklaust: iš kur ji tą mašiną gavo. Juk jei tėvai nupirko - tai išaukština ir žavisi tėvais, jų pinigais, net jei ir pati nusipirko, tai pvz., galima pinigus taupytis būstui, o ne savo malnumui pavažinėt po miestą. Labai žaviuosi savo mamos drauge, kuri studijų laikais pradėjo taupytis pinigus, kuriuos jai duodavo mama ir iš savo stipendijos. O duodavo apie 200 lt į mėnesį. Jai reikėjo mokėtis už bendrabutį, pragyvent. Bet ji sugebėjo susitaupyt pinigus, išvažiuot dirbt i užsienį keleta vasaros sezonų, ir grįžusi įsigijo savo nuosavą būstą. Tad žavejimąsi sukelia būtent žmonės, kurie patys klojasi sau gyvenima.. gražu ir teisinga, kai.vertinama tai, ką sugeba pats žmogus. Kai vertini patį žmogų, o ne tėvus ir t.t.
Galima įsivaizduot situaciją, kai žmogus sako žmogui vardu xxx: "gerbiu tave, xxx, nes tavo tėvas laimėjo aukso medalį". O xxx atsako: "gerbk mane už tai, koks AŠ esu, o ne kokie yra mano tėvų nuopelnai".
Tad, kaip minėjau, mokyklose vaikai yra skriaudžiami, nes skriaudėjams niekas nepaaiškina, jog vaikas, gimęs asocialioj šeimoj yra likimo nuskriaustas žmogutis.
O iš pirmos situacijos išplaukiančios mintys yra tokios:
Kuom kalti žmonės, gimę su kitokiais genais nei dauguma? Ar jie patys sau pasirinko tokias manieras bei išvaizdą? Kodel kaltinam ir apsunkinam gyvenimą šiems žmonėms, užuot jiems padėję pritapt ir gyvent kaip visi visuomenėje, Žemėje, kuri priklauso mums visiems.
Juk gimusį vaikutį su negalia mes mylime, jį auginame, jį saugome, rūpinamės juo, užjaučiame. Tai kodėl nepriimame žmonių su kitokia išvaizda..?
Kodėl protingieji žmonės, kurie save laiko protingais, nepagalvoja apie žmogui daromą psichologinė žalą? Juk atstumtas žmogus gali net prieš save pakelti ranką!
Kodėl yra pasaulyje gerų žmonių, kurie net savo gyvybę aukoja vardan nepažįstamo žmogaus (faktas: pabėgusi iš cirko meška užpuolė moterį ir pradėjo ją mirtinai drąskyt. Pamatęs tai, svetimas jai vyras puolė gelbėt, aukodamas savo gyvybę. Rezulatas: išsaugota žmogaus gyvybė), o kiti savo elgesiu žmogų veda i pražūtį ir galbūt žmogžudystę? Juk tas gelbėjęs žmogus yra suaugęs, o ne tas kuris pražudė žmogų. Juk suaugę augina, o ne žudo savo vaikus.
O svarbiausia yra tai, jog patys turėsime vaikų. Ir tikrai nežinome, kokie jie gali gimt. Gal žemi? Gal su negalia? Gal neapdovanoti bus gamtos gražia išvaizda? Ir t.t. juk vaikus mylime, kad ir kokie jie bebūtų. Jei žmogus anksčiau mastė kitaip (atstumdavo sau netinkamus), tai kai susilaukia atžalų, taip pat kitokių, labai pasikeičia: pakeičia savo nuostatas, požiūrius, ir elgesį. Tad žmogus, kaip matot, suaugęs, subrendęs yra tas, kuris priima visus žmones, elgiasi žmogiškai, suprantamai, teisingai, gerai. Žmogus bręsta ir auga kaip žmogus visą gyvenimą. Tad ir nusiteikime, jog dar tikrai daug ko nežinome, ir žinokime savo vietą, ir tikrai nesielkime kaip suaugę, kai nežinome ir nepatyrėme dar tiek daug šiam gyvenime.
Jei žmogus nori būt suaugęs, tai tegu ir elgiasi kaip suaugęs. Juk suaugęs žmogus augina ir teigiamai auklėja vaikus, padeda jiems įeit į šį gyvenimą, padeda kitiems žmonėms. O jei žmonės nenori elgtis kaip suaugę, o tik tokius vaizduoja, ar save laiko, tai ir liks SAU karaliais, o kitų akimis bus tiktai nieko verti piemenukai, taip ir iki galo netapę TIKRAIS suaugusiais ŽMONĖMIS.
Antroji situacija verta taip pat atskiro interpretavimo. Ta, gerai besimokanti mergina, kuri pasakė, kad per aukštai šoki, tiesiog nežinojo merginos sugebėjimu tiksliuosiuose moksluose. O juokingiausia tai, kad ta protinguolė turėjo draugę toje pačioje grupėje, kuri už tą patį atsiskaitymą gavo irgi 6, bet jai nepasakė, kad per aukštai šoka, nors, jei vertintume sugebėjimus tiksliesiems mokslams, tai pirmą pusmetį ta draugė kapstėsi iš matematikos ir programavimo skolų, o ta nuvertinta mergina tiesiog viską mokėjo ir suprato. Beje, ta nuskriaustoji mergina uz matematikos egzaminą gavo 95 balus. Tai kaip jai 6 gaut už matematiką yra per aukštai šokimas? Tad nepasitikslino mergina tos nuskriaustosios sugebėjimu lygį, padarė jai žalą, o save laiko protinga visomis prasmėmis.
Gyvena žmogutis, kuris nusprendžia paleist į orą raketą (kuri sprogsta). Jis nežino, kur ji nukris. Nežino, kiek žalos padarys žmonijai ir kiek žmonių žus. Tad su žodžiais ir veiksmais yra lygiai tas pats: pasakai, o žmogui tai palieka didelių randų..Jei žmogus, paleidęs raketą, nesidomės padaryta žala - tai jis - jau žmogžudys. Jei pasidomės, ir jam rupės - tai kodėl nepagalvojo anksčiau? Tad prieš sakant kažką, reikia visada pagalvot į priekį - ką ir kam sakai.
Tai nuskriaustai merginai buvo svarbus teigiamas apie ją žmonių mastymas, psichologinė pagalba, bendravimas. Tad gyveni ir nežinai, kuriam žmogui tarp mūsų esančiam gali prireikt musu dėmesio, šypsnio, žodzių, draugijos. Tam, kad nepridaryt žmogui dar didesnių problemų, reik su juo bendraut, neatstumt. Nes čia gaunasi žmonių pasirinkimas su kuriais aš bendrauju.
Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus užsimano veisti šuniukus ir juos pardavineti kaimo žmonėms (kurie nori lojančių šuniukų). Suprantama, kad šuniukų gims visokių: vieni los, kiti - ne. Kitaip tariant, vieni pikti, kiti - ne. Ir ka daro žmogus su nelojančiais šunimis, jei jų daug užsiveisė ir neina parduot? Skandina. Vyksta atranka: tas man įtiko, tas - ne. Žiauri atranka. Gerai, kad šuniukai to nežino, kaip žmogus juos vertina ir renkasi pagal įtikimą. Gyvenime pasitaiko taip pat tokiu situacijų, kai žmonės renkasi. Tai sako su tuo žmogum nebendrausiu, smerkia žmogų su neįtikusiom savybėm, nes mat šiam gyvenime jis jų neturi. Tad elgiasi panašiai, kaip tas žiaurus žmogus, veisiantis šuniukus.
Net jei žmogus turi neigiamų savybių, reikia jį priimt tokį, koks jis yra. Juk žmogui, kuris jų turi, ypač jei tai yra įgimta, šiam gyvenime nepasisekė.
Juk jei žmogui su sveika nuovoka duotų pasirinkt visas savybes, kurias norėtų jis turėt, tai žmogus pasirinktų teigiamas: kurios atneša didesnį džiaugsmą, gražesnius jausmus, geresnę savijautą ir t.t. Tačiau žmogus pats nepasirenka.
Bet žmogus aišku gali rinktis kitus dalykus. Pavyzdžiui, kaip elgtis su žmonėmis: ar juos mylėt, jiems padėt, ar priešingai, juos žlugdyt, kartu žmogiškumo atžvilgiu tampant pačiam ne žmogumi.
***
Paskaičiusi, mokytoja pažiūrėjo į mokinių akis. Vieni buvo susimastę, kitiem lašėjo ašaros... O mokytoja, norėjusi gražiai užbaigt nuostabią pamoką, pasakė visiem vaikam:
"žmogus bręsta ir auga kaip žmogus visą gyvenimą. Tad linkiu jums augt ir tapt, savęs nesustabdant kažkuriam laikotarpyje, vis geresniais ir žmogiškesniais žmonėmis".
Pažiūrėjo mokytoja į Kremzliuką ir švelniai nusišypsojo... O Kremzliukas suprato, kad taip gera yra kažką gauti, bet dar smagiau kažka duoti kitiems.
Pabaigos kometaras: kaip ir šią autoriaus istoriją skaitytojams 
| | |
|
| |
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
04 liepa 2009 00:29 
