| | | dianOra..<3 | | | Aš pažystu drauga jis labai fainas. Mes esame kaimynai bet, nesimokome vienuoje mokykloje, nors norėciau. Mes pažystami 4m. Juo tevai išsiskyre tuodėl jis vasara atvažiuja pas tėti savo, o kai rėikia į mokykla važiuoja pas mama. Tai mes matuomes tik 2-3mėn. Dabar jis vėl atvažiavo, tačiau praeita vasara-gale mes sūsypikom. Dabar aš ant juo nepykstu, tačiau nežynau ar jis ant manės nepyksta. Tykiuosi kad ne. Aš darar nežynau ar prieiti pasisveikinti, ar ne? Jej jis ant manes pyksta tai jis manęs nenory matyti, o jei ne? KĄ MAN DARYTI?  
| | |
| ar mes principingi??? | | | Rašyti tik dėl rašymo man jau neįdomu. Dabar rašau tik iš principo. Pasvarstykim kokie mes buvom prie rusų okupacijos ir kokie esame dabar. Ko gero, prie rusų aš pavadinčiau mes buvom išdidi tauta. Neturėjom jokių rusiškų „simensų“, nors buvom pjaunami, kad per daug vartojam rusiškų žodžių. O dabar? Ko gero, aš tai vadinu žopolazais kai nemuilintas lenda į šikna. Ir tai ne vien dėl simenso ar kito žodžio. Tai mano supratimu pats nagliausias padlaižiavimas. Ir ne todėl, kad rusų imperija laikoma blogiu, blogio įsikūnijimu, o anglai, Amerika – gėris, gėrio įsikūnijimas. Rašau iš principo, nes jei man nereikalingi rusiški žodžiai, tai man vienodai nereikia ir angliškų žodžių ar blogų vertimų. Visai kitas reikalas – žinoti ir suprasti anglų kalbą. Jinai dabar reikalinga kaip niekas kitas. Tačiau šitos kalbos žodžiai man nereikalingi lygiai taip pat kaip rusiški.
O kitas principo reikalas – tai, kad dėl patogumo galima išsižadėti visko, net principo. Pasvarstykim, kiek narių rašo lietuviškom raidėmis? Žinoma, daug patogiau rašyti kisi – skaityti – kiši. Tačiau toks pataikavimas patogumui niekuo nesiskiria nuo padlaižiavimo arba žopolazo kai atsižadama net savų principų. Kai kas mano išvežiojimus laikys moralizavimu, tačiau tai tik principo reikalas. Visai kitas reikalas buvo kai pasirodė pirmieji kompiuteriai, kad buvo galima rašyti tik lotyniškomis raidėmis. Tačiau – dabar – tai jau principo reikalas. Ir aš jo nežadu išsižadėti.
| | |
| Nusišnekėjimai. ;}} | | | Tai vat, mieli draugai. Į šį tinklapiuką užklydau visai netyčia, bet kai pamačiau, kad yra galimybė kurti dienoraštį laabai susižavėjau. Na eisiu prie reikalo. Turiu tokią draugę. Ji tikrai nuostabi ir faina ir taip toliau, bet kad vat labai jau tyli. O aš labai netgi šneki. Tai kai ji tyli aš pradedu šnekėti ir šnekėti ir galų gale nusišnekėti. Tada ji juokiasi. Net pati nežinau, kodėl apie tai rašau, bet vat man vis užkliūna tai, kad ji juokiasi. Juk nusišneku per ją. p.s. vėl šneku vėjus. Stabdykit mane kitakart. Iš anksto dėkoju. 
| | |
| Kasdien taspats... | | | Sveikas!
Nebegaliu tylėt, o gal ir nebenoriu. . . Kasdien man darosi sunkiau ir vis sunkiau, jau nezinau as gyvenu ar egzistuoju todėl dabar dienorašti, aš tau rašau..
Vos pramerkusi akis, griebiu telefoną į rankas, rašau tau, mano mažyti saulės spindulėli. Na taip tau juk dar pusė valandos miegot, bet laukiu nesulaukiu kol vel ekrane pamatysiu "Labas mažute, begalo pasiilgau". Ir aišku ateina ta nelemtoji 06:32 ir telefonas nesudreba... Tu eilinį kart pramiegojai... Ech... Miegaliau tu mano. MYLIU. Myliu tave, juk zinai.
Štai pagaliau sužybsi ekranas ir toji lauktoji sms jau čia. Iškart lyg akmuo nuo širdies nukrito, dabar jau ir pasidažyt galiu eit. Ir štai 7... Arvis jau neduoda ramybės, nori jog išeičiau. Na taip, puikus draugas bet nenoriu niekur eit, nenoriu vel su juo pyktis... Pagalvojus jog mokykla nelauks, iškrentu pro duris ir tas gaivus vėjo gūsis sužadina sielą naujai dienai, kuri nebuvo tokia puiki kaip galvojau, kad bus... Na lyg ir nieko baisaus nenutiko... Pirmiausia aplaksčiau puse mokyklos, kol suradau kur vyks sauga, tada košmariškai pasijaučiau, nors čia jau nebekeista. Nebesuprantu kas man... Kasdien vis blogiau, tuoj visai sunyksiu. Na bet nenukrypsiu nuo temos... Pats baisiausias dalykas, kad nebuvo chemijos. Bet pla pla, Giedre, tu ir chemija??? Kas čia dabar? Na taip, žinau jog tai nesuderinami dalykai, bet bent kartą gyvenime aš ją supratau. Ir būtinai dabar jos turėjo nebūt? Nesąžininga  Tačiau visa tai išėjo tik į nauda, kaip pradinukei tebuvo 4ios pamokos. Šaunu ! Ir štai aš jau namie... Rode sidabrinės gervės apdovanojimus. Kad aš kadanors tokį gaučiau... Nors gal ir galiu. Visko gyvenime juk galiu pasiekt. Tereikia noro ir šiek tiek pastangų.
Viskas, matau, kad jau nusišnekėt pradedu, nors čia visai nekeista. :DDD Lekiu fizikos skaidres pabaigt daryt...
Myliu 
Giedrė.
| | |
| Mano aš.;> | | | O jis švelnus koks 
NuGaritę man bučiuoja, rankytes 
BloGiausias būdas ilGėtis žmoGaus, tai būti sū jūo ir žinoti, kad jis niekada nebus tavo 
O taip norėčiau, kad jis būtų tik mano vienos...
Gaila, bet greit išvykstū į užsienį, tačiaū jo niekada nepamiršiu, nepamiršiū tū Gražiū akimirkū praleistū kartū sū jūo 
aciu uz Grazias akimirkas su tavimi.*aciu uz bucinukus, uz apsikabinimus, uz sokius ;D uz keistus musu pokalbius, nusisnekejimus,uz tai, kad sypsaisi, nes myliu tavo sypsena 
mus junGia ne daiktai, o prisiminimai. Dainos, nuotraukos, daiktai - tai tik prisiminimu atspindys.* Viskas visada man primine tave. Net dantu pasta ;D* Su tavim Gimsta patys naujausi anekdotai, dainos, Grazus zodziai. Tik su tavimi esu tas kas esū - savimi.;* 
kai GlOstau tau plaukus, atrodo aplink viskas sustOja. Atrodo, kad esu tik as ir tu. Kai apkabinu tave atrodo, joG tave pazistu visa savo Gyvenima. Kai ziuri i mane as jauciuosi nejaukiai, taciau laiminGa, nes TU ziurii tik i mane.. 
atsikeliu ir uzmieGu visada GalvOdama apie tave. kai isGirstu tas dainas primenancias tave, atrodo, kad mano sirduke tuoj isleks is krutines. kai isGirstu suskambant telefona ir pasiziurejusi randu tavo zinute, per visa kuna nubeGa dauG mazu siurpuliuku;*
...
Taii mano mintys apie Jį.* 
| | |
| Skaudus Gyvenimas | | |  Skauda sirdi nezinau ,kiekviena miela diena kai kuliu salia taves man skauda sirdi kas tai gali buti gal jau taves nebemyliu gal man kitas jau patinka,turbut noriu buti su juo o ne su tavimi  Kodel kiekviena vakara kai einu miegoti sapnuose tik tu !! Bet mes megalime buti kartu ,tu tik mano vaizduoteje,va kaip buna kai myli viena ir patinka kitas ;(
| | |
| mano diena | | | Meilė
Atėjau aš iš tamsos,žvakių šviesos,kuri nušviečia mane,
Taip laukiau tavęs ,bet tu neatėjai,
Kaip gaila,aš norėjau išnykti,nykti,
Nes tu neatėjai.
Tik dabar pamačiau,ko taip laukiau.
Priedainis
Pagaliau atėjai,aš tavęs taip laukiau,
Džiaugiausi labai,kad mano širdis,neplyšo į dvi puses,
Nes tada aš būčiau netekus tavęs.
Aš priėjau prie tavęs,tu priėjai prie manęs,
Mūsų lūpos susiglaudė švelniai,
Aš pajaučiau didelę šilumą ,tu taip pat,
Kaip gera buvo kartu prie tavęs!
Priedainis
Pagaliau atėjai,aš tavęs taip laukiau,
Džiaugiausi labai,kad mano širdis,neplyšo į dvi puses,
Nes tada aš būčiau netekus tavęs.
| | |
|
| |
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
23 birž 2009 18:03 
