Paskaitykit Patiks labai liudna ir grazi istorija,tai nutiko
[08/09/2009 17:50:50] Miss Dejmante.*: Mes susipazinome per interneta,bendravome ilgai ir nuobodziai.. musu susirasimai buvo nuostabus,snekejome per naktis ir nereikejo miego,taciau bendravimas po biskiuka ejo i draugyste vis stipresne ir stipresne,paskuj suzinojau kad jis gyvena lietuvoje,o tuo laiku buvau Airijoje.. Pagalvojau kad mum neverta toliau flirtuoti. bet jis su tuo nesutiko ir mes bendravome taip pat kaip ir visada.. Taciau nepaisant to kad as Airijoje mes isimylejome per interneta.. Tai buvo istiesu nuostabus jausmas.Norejau buti salia jo,pabuciuoti apkabinti ir nepaleisti nes jy buvau issimylejusi.. keistai skamba kad per interneta bet meilei neisakysi.Po kiek laiko suzinojau kad vasara vaziuojiu i lietuva, abu buvome labai laimingi, jis ypac.. Mes bendravome internetu apie 3 menesiu,paskuj birzelio menesy pacioj pradzioje vasarosm,atskridau i Lietuva. Po keliu dienu susitikau su juo. Pamaciau jy kitoj pusei gatves ir vos nenualpau jis buwo aukstas,grazus ir matosi padorus vaikinas. Jis priejo prie manes ir mane apkabino ir pabucavo,jauciausi kad mylesiu jy visa gyvenima.Bet... Mes susitikinedavome kiekviena diena, ir budavome kartu,budavo nuostabu pamatyti jy nors ir zinojau kad tai bus tik vasaros meile,taciau buvau laimingiausia mergina pasaulyje kai buvau su juo. Ir maciau kad jis buvo laimingas ir kad mylejo mane.. Nepaisant to kad mes budavome kartu kasdien.. mes ir labai pykdavomes ir tai mane labai skaudindavo, kartais net verkdavau naktimis galvodama kad jy galeciau prarasti.. Taciau toj ir susitaikydavome. Visa tai musu meile tik sustiprimdavo,taciau pykscei tik didejo ir didejo..Buvo net kad nesusitikdavome visa savaite,tipo jam budavo reikalu.. tada pradedavau pastebeti kad jam nelabai rupiu.As jam visada sakydavau kad noriu su juo praleisti kuo daugiau laiko nes greitai turesiu isvaziuoti is cia. Taciau jis manes niekada neklausydavo,gal ir nemylejo net nezinau ??? Paskutinios dienos pries isvazevima buvo nuostabios tikrai.jis rode man meile ir rasydavo grazius zodzius,Pasijausdavau kad jis nori manes ir myli mane.. Atejo ta paskutine diena kai turejau isvaziuoti..turejome keltis 7 valanda ryto kad tik galetume susitikti,nes jam reikejo vaziuoti i operacija.Jis atejo iki manes,mes atsisedome ant laiptu vienas kita apsikabinome ir netareme nei zodzio tiesiog ten sedejome ir tiek.As verkiau taciau jis to nemate. Mes turejome tik valanda pabuti kartu;(( jis nenorejo manes paleisti is jo glebio jis nenorejo manes isleisti atgal,zinojau kad jei isvaziuosiu musu meile baigsis ir jis susiras kita. jis jau turejo iseiti ir man y kisene idejo savo zieda.Parejusi namo as jy radau ir atsigulusi ant lovos verkiau kaip mazas vaikas nerasdamas mamos.. Man buvo lbj skaudu jy palikti ir isvaziuoti. pragulejau lovoje lyg lavonas o asaros pro akis riedejo lyg pupos. nezinojau kas man darosi, mano seima taip pat., jie su manim snekejo bet as nieko neatsakydavau negalejau sneketi,tik verkiau apie 4 valandas.Galvojau kad jy praradau amziams,kad tai buwo tik vasaros romanas ar meile.Jau atvazevo mano masina vaziuoti i orousta,isvazuodama is miesto visa kelia praverkiau ir atrodziau klaikiai visa raudonomis akimis ir su jo ziedu rankose.. Jau ilipau i lektuva ir skridau namo,iskarto uzmigau nes buvau pavargusi nuo verkimo ir tokiu dideliu kanciu. jau buvau tada jo pasiilgusi.Parskridau namo ir mes vis dar bendravome kaip visada.. taciau nebuwo tokio malonumo nei is mano puses nei is jo.Po kiek laiko suzinojau kad jis mane isdavyneja, o jis manes turejo laukti tik 3 menesius ir vel as vaziavau i Lietuva. As jy palikau ir buvo labai skaudu vel skristi ten kur jis.. Atskridau ir ant kitos dienos susitikau su juo paduoti jam jo zieda. kurio jis prase. bet as jy norejau pasilikti ;(.As jy pamaciau jau is toli. Jis taspats vaikinas aukstas grazus tiesiog vienu zodziu mano meile.. as jy dar mylejau labiau uz viska.. taciau.... as jy pamaciau ir nusisukusi jam padaviau jo zieda.. nenorejau atsisukti i jy nes verkiau vel kaip maza mergaite negavusi saldainio.jis mane sekiojo iki pat namu.. Po kiek laiko mes ir vel susitikome nes as norejau jy pamatyti. Nors as turejau vaikina airijoje. bet as susitikau su juo dar karteli ir kai jy pamaciau negalejau sutvardyti asaru buvo taip skaudu matyti jy ir zinoti kad as jy myliu o jis manes ne. visdelto jis mane isdave.Verkiau is pikcio taciau jis to nemate nes manau net nenorejo i mane ziureti.!! mes prabuvome beveik nesnekejome nezinomome ka vienas kitam pasakyti.. As nuejau namo buvo jau velu. bet man buvo nesvarbu as tik norejau jy pamatyti ir gal viska atleisti jam ir butu su juo kartu nes zinau kad jis norejo mano atleidimo. bet negalejau to padaryti.. Paskuj as vel isskridau i Airija ir as zinojau kad jo daugiau niekada nepamatysiu ir atrodydavo kad sirdis plysta nes jis mano pirma tokia meile ir manau paskutine gyvenime..Jam parasiau grazia zinute kad daugiau jo nepamatysiu ir kad myliu begalo. bet to neuzteko man kad as nusiraminciau verkiau visa kelia i vilniaus orouosta.. Parskridusi namo buvau tiesiog ne sava.. neiseidavau is namu budavau nuliudusi.. nes gailejausi kad jam neatleidau.. Taciau turejau vaikina kuriam sakydavau kad myliu bet taip nebuvo Mylejau Tik Arna (angeliuka) ,Mano bx mane labai iskaudino ir tada supratau kad noriu sugrysti pas arna taciau buvo pervelu.. mes isvis nebebendravome ir net pykdavomes.. po kiek laiko as jam parasaciau kad nenoriu pyktis ir noriu su juo bendrauti. .. Zinau kad jy prisiminsiu visa savo likusy gyvenima.. Pabaiga!!
Ar tu būsi mano draugu? Po vaikystės. Kas aš esu? Aš nesu tuo tikra. Aš buvau auklėjama, mokoma, mylima – nors ne aš pati, bet ta, kuri manimi atrodė. Mano vaidmuo buvo saugaus pasislėpimo būdas. Priežasčių keistis nebuvo. Aš buvau viešai pripažinta. Buvau patenkinta. Bet po TO aš staiga pasikeičiau. Dabar aš ne tokia tikra dėl savęs, bet labiau esu pačia savimi. Mano vaidmuo beveik išnyko. Mano šaknys nėra mano darbe, mano mieste, net ir mano pasaulyje. Jos yra manyje pačioje. Nebe taip lengva rasti draugą – o aš svajoju be galo.
Ar tu būsi mano draugu? Nevaidinant. Kas aš esu? Aš nesu tuo tikra. Dabar aš vienišesnė, nei buvau anksčiau. Iš dalies esu tik kūnas, tačiau neapsaugo manęs jo instinktai. Iš dalies esu ir dvasia, tik ne visiškai laisva, apribota skonio, lytėjimo ir laiko – nuolat trokštanti visko gyvenime. Čia nėra apsaugos. Apsauga reiškia baimę ir vienodumą, kai gyvenimas atidedamas. Apsauga reiškia lūkesčius ir kalėjimą bei ankstyvą mirtį. Aš gyvenu nežinomybėje. Bet juk yra kalnai, kad į juos koptum, debesys, kad juos pasikinkytum, žvaigždės, kad jas tyrinėtum, o draugai, kad juos rastum. Aš visiškai vieniša. Teturiu tik save ir – svajoju be galo.
Ar tu būsi mano draugu? Nesisaugant. Kas aš esu? Aš nesu tuo tikra. Aš ieškau ne tuštumoje bei poreikyje, bet augančioje pilnatvėje ir aistroje. Tuštuma siekia, kad bet kuris balsas užpildytų ertmę, bet kuris veidas išsklaidytų tamsą. Tuštuma atveda minias ir šešėlius, kuriuos lengva pakeisti. Pilnatvė atveda draugą – nepakartojamą, nepakeičiamą. Aš jau ne tokia tuščia, kaip kažkada buvau. Juk yra vėjas ir vandenynas, knygos ir muzika, stiprybė ir jos džiaugsmas, ir yra naktis. Draugystė yra ne tiek prašymas, kiek šventė, ne tiek ritualas, kiek realybė, ne tiek poreikis, kiek noras. Draugystė yra – tu ir aš, o aš svajoju be galo.
Ar tu būsi mano draugu?
Kas aš esu? Aš nesu tuo tikra. Kas tu esi? Aš noriu tai sužinoti. Mes iš to paties miesto, to paties Dievo ir pasaulio to paties. Nėra vaidmenų atlikimui, nėra apsaugos užtikrinimui, nėra kalėjimo uždarymui. Aš viliuos, kad joks atsakymas neatstos tavo buvimo, tavo akių, tavo esybės. Draugystė yra laisvė, yra skrajūnė, yra retenybė. Jai nereikia stimulo, ji pati yra stimulas. Ji pasitiki, supranta, auga, tyrinėja, ji šypsosi ir verkia. Ji nereikalauja ir nesikabina, ji nesitiki ir nereikalauja. Ji yra – ir to užtenka. Dažnai aš būnu per daug nerimta, retai nuspėjama iš anksto. Kartais šalta ir nutolusi, tikriausiai aš visuomet keisiuos. Aš triukšmauju ir giriuos, kaip vaikas siekdamas dėmesio. Aš mąstau ir atrodau suirzus, o mano pyktis gali būti netramdomas. Bet aš prajuokinsiu tave Ir tave mylėsiu, Ir būsiu šalia, kai tau bus baisu. Beveik kasdien aš šiek tiek drebu, Kadangi bijau labiau, nei gali žinoti nepažįstami, Ir jeigu kartais aš atskleisiu savo drebančią pusę (išsigandusią pusę aš slapstau) Ar tuomet...
...Tu būsi mano draugu? Draugu, Kuris matydamas, kaip aš bijau jo artumo ir stumiu jį nuo Savęs, vis tiek užsispyrusiai pasiliktų pasidalinti dienos Likučiu, o kai niekas nežino mano vardo ir neskambina man telefonu. Kai niekam aš neberūpiu – ką padariau, ar ko nepadariau – O tie, kuriems aš padėjau ir tikėjausi to paties iš jų Taip vikriai pabėgo, palikdami mane vienišą, Netekusią bet kokio žavesio ir subtilumo, Vis dėlto pasiliktų. Aš nežinau , kodėl, Tiesiog to noriu. Ar tu būsi draugu?
Ar tu būsi mano draugu? Juk yra priežasčių, kad nesutiktum juo būti: Dažnai būnu drovi ir labai jautri, Mano baimė išsilieja pykčiu, nors man dėl to ir sunku, Apie save aš kalbu tuomet, kai bijau, O dieną dažnai praleidžiu, neištarus nė žodžio. Bet aš prajuokinsiu tave Ir tave mylėsiu, Ir būsiu su tavimi, kai tau bus liūdna. Aš paverkšlenu truputį beveik kasdien, Kadangi aš trokštu daugiau dėmesio, o to visiškai nežino nepažįstami. Tad jeigu aš kartais atskleisiu savo malonią pusę (švelnesnę ir šiltesnę pusę aš slepiu) Ar tuomet...
...Tu būsi mano draugu? Draugu, Kuris nepaisydamas bet kokių glebių įžadų, Paliestų tą slaptą vietą, kur aš esu pačia savimi Ir sužinotų, kaip skauda lūpas prašant ir akis verkiant, Kuris nenueis šalin, suradęs mane vienišą gulint gatvėje Ir meluojančią, nes pralaimėjimai mane sugniuždo. Bet sustotų šalia ir pasiliktų, kad primintų man tą dieną, kai Buvau graži...
Ar tu būsi mano draugu? Juk yra tiek priežasčių, kad nesutiktum juo būti...
Ar tu būsi mano draugu? Kai tik pamatau tave Vėl sugrįžta tas skausmas, Ir man suspaudžia krūtinę Visai prie pat širdies. Man labiau patiktų, jei tokia Įtampa būtų pilve, Kad galėčiau ją numalšinti Ar užlieti alkoholiu. Kančia krūtinėje nesuvedžiojama, Ji tenori tavo rankų, Bet tai neįmanoma, Nes tu man pasakei, Jog meilė negali nieko reikalauti. Gal galėtum retkarčiais pasikalbėti su mano širdimi?
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
12 spa 2009 11:35 
[s]