| | | Pereiti prie: Atgal -10 1, 2, 3, 4, 5 ... 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ... 96, 97, 98, 99, 100 +10 Toliau |
| Kraujo kelias | | | II dalis. Septintukas sutinka Penketuką
- Ką čia darot?- eidama pro šoną ėmė rėkti kažkokia sena senutė,- Eikit lauk iš čia, chuliganai!
Gėtė pašoko:
- Ramiau, senute, mes nelaužom antkapių ir nieko nedarom
Senutė tik pamojavo Gėtei prieš nosį kumščiu ir niurzgėdama sau nupėdino į kapines.
Oras šalo vis labiau ir merginos ėmė spurdėti kaip epušės lapeliai vis labiau ir labiau.
- Ta sena boba kažkokia nesveika! – negalėjo tverti įniršiu staiga įsiplieskusi Ilta,- Atrodo, lyg būtume kokie raupsuotieji – negalim nei parke pasėdėti, nei ant sušiktos apleistos kapinių tvoros atsipūsti, visoms bobutėms užkliūna.
- Ramiau, ramiau. Ji praėjo ir jau pasukusi už kampo veikiausiai mūsų net nebeatsimena,-pabandė numaldyti draugę Brynja.
- Be to, ši senutė pati net nesuvokia ką šneka. Jai svarbu tik kažką aprėkti,- įsikišo Eija
- O, žiūrėkite, kas ateina,- ilgai tylėjusi sarkastiškai prakalbo Sirpa,- Ogi, mūsų kekšelių būrelis.
Taip, taip. Mieste draugų septintuko nemėgo daug kas. Tačiau didžiausi priešai buvo penkių asmenų būrelis, kurį sudarė ,,kiečiausi“ mokyklos mokiniai. Merginos, kurios vaikinus keičia kaip kojines ir sako, kad jos nuostabiausios pasaulyje ir jų sargybiniai – mokyklos gražuoliukai.Tai Monika, Saabina, Klaidas, Samelis ir būrelio ,,puošmena“ Tarja. Be jos žodžio niekas nevykdavo. Nei mokyklos šokiai, nei klasės žiburėliai. Ir blogiausia, kad ji buvo Iltos klasiokė. Dėl to ir visas vargas, ji ramiai koridoriumi negalėjo praeiti pro Tarją, o pamokos pabaigoje Ilta rasdavo ant nugaros užklijuotą lapelį su kokiu kvailu užrašu. ,,Aš smirdu“, ,,Atsargiai, mano kerzai purvini“ ir dar daug kitų ,,sparnuotų“ frazių. Užtai Ilta ir šešetuko būrelis nekentė tų gyvačių. Abiems grupelėms susitikus tuoj pat kildavo pavojus, tačiau, kad ir kaip keista, nei viena pusė nei kita kol kas nepuolė muštis, tačiau jų pyktis su kiekviena minute vis augo ir augo.
Tarja nusijuokė ir sustojo tiesiai prišais Iltą
- Na, ką, vėl duobkase dirbi, nuskurėle?
Ilta pašoko ir grėsmingai artėjo prie Tarjos
- Geriau pasilaikyk peruką, kol jis nenuskrido iki kito kvartalo
Tarja atsisuko į savo draugus ir sarkastiškai sukikeno
- Tik pažiūrėkit, mūsų nuskurėlė išmoko mestelti vieną kitą kandžią frazę
Ilta stipriai suspaudė kumščius ir artinosi prie Tarjos
- Patarčiau užčiaupti savo srėbtuvę, kol į dantis negavai.
Tarja nusprendė mestelti savo kozirį, kuris pažemintų Iltą:
- Tai tėvas tavęs neišmokė gražių manierų? Aaaa.... ir ko norėti, juk jis tik prasigėręs valkata
Ilta išplėtė akis.
- Vat dabar tai tikrai gausi, - Ilta šoko ant Tarjos. Gėtė bandė sulaikyti Iltą , tačiau ji buvo tokia įsiutusi, kad ji iš pykčio jam perrėžė ranką ir Gėtė nusprendė atsitraukti, nes nieko padaryti jis tikrai nesugebės. Ilta kaip bulius nuo kapinių tvoros užšoko tiesiai ant akis išpūtusios Tarjos. Apžergė ties kaklu ją su kojomis ir pasilenkusi prie jos ėmė šaukti tiesiai į veidą:
- Tu kale, dar pasakysi nors žodį apie mano tėvą! Pamatysi dar kokia galiu būti!
Ilta rėkė ir talžė Tarjos veidą nagais. Tarja bandė išsilaisvinti cypdama kaip skerdžiama katė, tik raitėsi ir bandė nusimesti nuo kaklo Iltą:
- Kvaile, tu!!!!Paleisk mane, jei ne aš pasirūpinsiu, kad tas tavo valkata netūrėtų net už ką duonos nusipirkti!!!!
- Dar tu man čiulbėsi, kekše???!!!!!
- Ką tu pasakei, nuskurėle??!!!
Tarja sučiupo už kojų Iltą, pervertė ir atsidūrusi viršuje užlaužė Iltos rankas. Tarja lėtai pasilenkė prie jos ir tarė:
- Na, kas dabar viršuje? Dar nori man ką nors pasakyti?
- Užmušiu tave!!!!
Gavusi progą Ilta nusimetė priešininkę ir smogė paskutinį smūgį. Tiesiai į nosį. Tuoj pasipylė raudos ir kraujas:
- Ką tu padarei, kvaile !!!! Dabar iš manęs pasigailėjimo nesulauksi! O, Dieve, aš kraujuoju! Monika! Klaidai ! Saabina ! Kur, po velniais, jūs?
Ilta atsistojo. Prie jos priėjo Gėtė, Brynja ir Sirpa su Eija. Rimta ir kiek sarkastiška mina Gėtė tarė:
- Nebebliauk čia, džiaukis, kad dar tik tiek gavai.
Sirpa pridūrė:
- O kur tie tavo draugai, kurie dar prieš sekundę buvo čia? Manyčiau, kad šlovė tik laimėtojų pusėje. Ilta dėta, aš būčiau tave paleidusi namo be plaukų.
Tarja niekaip negalėjo atsigauti. Jai žiauriai skaudėjo nosį, bet stengdamasi nekreipti dėmesio į skausmą ji bandė stotis nuo žolės. Jos visi rūbai buvo purvini nuo žolės, šalia buvusios balos vandens ir kraujo. Tarja žvilgtelėjo septintuko pavymui ir nusispjovė:
- Kad kur juos velnias....
Tada apsisuko ir šlubčiodama pasileido gatve žemyn.
- Ei, palauk, kur bėgi?- vijosi Iltą Gėtė
- Nesivyk, aš noriu būti viena ,- per ašaras bėgdama šniurkščiojo Ilta,- nereikia
Gėtė ėmė bėgti vis greičiau, kol susilygino su Ilta. Mat bėgimas – silpniausia Iltos vieta. Ji greitai padusdavo, o dabar, kai ji dar ir verkė, tai sustoti prireikė dar greičiau.
- Sustok, matau, kad pavargai,-prašė Gėtė
- Ne, atstok nuo manęs, po galais ! – atžagaria ranka nusišluostė ašaras Ilta
- Stok sakau ,- Neatstojo Gėtė ir pačiupęs Iltą, glėbyje stipriai suspaudė.
- Ne!!! Ne !!! ,- Iltos klyksmas aidėjo gatvėje vis garsiau ir garsiau.
- Nerėk, pažvelk į mane,- ramiai paprašė Gėtė
Ilta atsuko veidą, kuriame ant skruosto švietė mėlynė, bei mažytis nago paliktas įdrėskimas.
- Skauda?
- Ne, atstok. Aš......aš.......man reikia namo. Vėliau apie tai pakalbėsim.
Gėtė tik spėjo nušluostyti Iltos ašaras ir broliškai apkabinti.Ilta kiek įkabindama nubėgo pagrindine senamiesčio gatve – visa dulkėta, bei rodės, pamiršta, bei apleista ir žmogaus rankų nemačiusia.
Palengvėle prie Gėtės prisiartino ir Sirpa su Brynja.
- Ir ką tu dabar darysi? – palinko prie uždususio Gėtės Sirpa
- Ką,ką. Pasikalbėt reikia. Juk Ilta mokykloje pasirodyti negalės, juk žinai kiek Tarja turi draugų, jie ją primuš
- Ir ką tu laimėsi? Kas buvo tas buvo. Tarja įžeidė Iltą ir jos tėvą, na ir už tai sulaukė smūgio kumščiu į nosį
- O kas mes? Ne jos draugai? Kodėl tu, Brynja, Sirpa stovėjot ir nieko nedarėt?Eija, o tu? Juk puikiai galėjot jas išskirti?
- Ar pašėlai???- pašoko Brynja,- negi nematei kaip jos mušėsi? Negi ir pats Iltą sulaikyti bandęs nuo jos nenukentėjai?
- Gėte, tikiuosi, kad pats nelabai suvoki ką kalbi! – Eija priekaištingai pažvelgė į Gėtę
- Aš.....atsiprašau. Tiesiog nežinau kuo galėčiau padėti Iltai
- Ir išsikrauni ant mūsų, taip? – sukryžiavo rankas ant krūtinės Sirpa
- Merginos, aš labai jūsų atsiprašau,- nuleidęs galvą pratarė Gėtė
- Žinai ką? Man jau šiandien visko per daug,o ir atmosfera tapo beprotiškai slogi.Sakyčiau, pamirštam viską ir skirstomės, bet dabar iš tavęs to, Gėte, nesitikėjau. Tu niekada nebuvai toks šiurkštus, paprastas atsiprašymas mus užsipuolus čia nepadės,- mina Brynjos veide persikreipė,- Sirpa, Eija, einate?
- Eime, tikiuosi, kad kai išeisim nesugadinsi nuotaikos ir kitiems,- kaip atsisveikinimą teištarė Sirpa
- Ne, merginos. Palaukit,- lyg pasiduodamas rankas iškėlė Gėtė.Deja, tuo jis nieko nelaimėjo, merginos supyko ir apsisukusios išėjo.
- Po galais!!!,- nusispjovė Gėtė
| | |
| eilerastis | | | Juros bangos oš
bus tamsi naktis
prisimink mane,savo širdyje
pagalvok kodėl,nęsam mes kartu
ir kodėl tada,baigės viskas mum
Jūros bangos oš
bus šviesi diena
prisimink mane savo širdyje
pagalvok kodėl,viskas taip yra
ir kodėl dabar,meilė nebeta
Jūros bangos oš
bus pavasaris
prisimink mane,savo širdyje
pagalvok kodėl,ši šviesi diena
nepriklauso mum,o kažkam kitam
Jūros bangos oš
bus jau vasara
prisimink mane savo širdyje
pagalvok kodėl,bangos daužos taip
jos neramios nes...Tu kažkur toli
Jūros bangos oš
bus kvapnus ruduo
prisimink mane savo širdyje
pagalvok kodėl,medžiam taip sunku
kai palieka juos kvapnūs pumpurai
Jūros bangos oš
bus ir vėl žiema
prisimink mane savo širdyje
pagalvok kodėl,meilės nebėra
liko širdyje,netikra tiesa... ywertinkit
| | |
| ...nuosirdus zodziai... | | |  Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo. Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį. Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes. Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė. Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti. Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta. Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje. Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero. Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje.
| | |
|
| | Pereiti prie: Atgal -10 1, 2, 3, 4, 5 ... 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ... 96, 97, 98, 99, 100 +10 Toliau | |
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
20 rugp 2008 10:49 
)
