| | | Pereiti prie: Atgal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ... 96, 97, 98, 99, 100 +10 Toliau | | mano mylimasis | | | pamilau vyra kurio negalima myleti man nes esu istekejusi bet pas mus tokia didele it karsta meile kazkaip norisi to tokio jausmo nuostabaus nezinau negaliu naktimis as miegoti mudu daug skambinames daug kalbames ir labai daug bendraujame as ji myliu,bet kaip visa tai pasakyti savo vyrui,savo vaiku teciui
| | |
| užrašai | | | 
Uždarytas įrašas, neskirtas viešąjai peržiūrai | | |
| Geros dienos | | | Stveri mobilųjį telefoną, skambini artimiesiems, kurie tuo metu atostogauja Kanaruose, ir gali plepėti - kaip atostogos, vaikai, kokie orai? Patogu ir puiku. Tikras stebuklas. Nei tau, nei jiems nereikia eiti į paštą kaip sovietų laikais ir užsakyti pokalbį laidiniu telefonu. Tačiau daugumai net į galvą nešauna, kad šis stebuklas gali būti pavojingas sveikatai, kad reikia laikytis jo naudojimo taisyklių.
Kompiuteris - dar vienas stebuklas. Gali lindėti internete ir susirašinėti su visu pasauliu. Gali susirasti žinių apie senovės inkų miestą Maču Pikču, išsiaiškinti, koks artimiausiu metu bus koncertas Milano teatre „La Scala“. Gali pats kompiuteriu rašyti romaną ir mėginti tapti garsesnis už brazilų rašytoją Paulą Coelho.
Mikrobangų krosnelė! Na, argi negerai? Grįžta vaikai iš mokyklos, pašauna į ją paliktus pietus - ir šie po dviejų minučių šilti. O ką kalbėti apie tokį išradimą kaip televizorius? Tikra seniena. Bet gera seniena, turinti magiškos traukos. Kitaip vyrai prie jo nekiurksotų ištisus vakarus.
Tačiau lazda turi du galus: viename tas stebuklas, kitame - elektromagnetinės bangos. Bet apie jas tarsi nenorime nieko girdėti - kam kartinti gyvenimą, kai jis toks patogus?
Kiek laiko per dieną galima naudotis šiais elektromagnetines bangas skleidžiančiais buities prietaisais? Norėdami tai sužinoti, atlikome eksperimentą.
Sutartą dieną su bendrovės Akustinių tyrimų centro laboratorijos vedėju Doru Mykolu Valecku atvykome į vilnietės aktorės Kristinos SavickytėsDamanskienės namus. Mūsų nekantriai laukė ir jos dukterys aštuonerių metų dvynės - antrokės Justė ir Gabija.
Pirmiausia nutarėme pamatuoti, kokį elektromagnetinės energijos srautą skleidžia mobilieji telefonai. Vieną dukterų, kitą - motinos padėjome ant stalo, o mokslų daktaras M.D.Valeckas iš lagaminėlio ištraukė elektromagnetinio lauko matuoklį ir pradėjo matuoti jų skleidžiamų elektromagnetinių bangų energijos srautą.
Prietaisas rodė: piko režimu, kai nėra kitų energijos šaltinių, „Nokia“ spinduliavo apie 1,2-1,3, „Sony Ericsson“ - apie 1,2-1,5 mikrovato elektromagnetinių bangų srautą į kvadratinį centimetrą. „Sony Ericsson“ spinduliavo daugiau, kadangi jame įmontuotas fotoaparatas. Mobilieji telefonai, kuriuose įmontuoti fotoaparatai, - galingesni, todėl jų spinduliuojamas energijos srautas didesnis.
Toks spinduliavimas žmogaus sveikatai nėra pavojingas. Pagal Lietuvos higienos normas leistina, kad gyvenamojoje patalpoje mobilusis telefonas spinduliuotų 10 mikrovatų energijos srauto į vieną kvadratinį centimetrą.
Paskui mobiliuosius telefonus įjungėme. Skaičiai matuoklio stulpelyje didėja - 120-400-500 mikrovatų viename kvadratiniame centimetre!
„O turi būti kiek? Dešimt mikrovatų, - sakė D.M.Valeckas. - Taigi skambinimo metu mobiliojo telefono jokiu būdu negalima dėti prie ausies, galvos. Kai telefonas suskamba ir norime atsiliepti, taip pat jo negalima tuoj pat kišti prie ausies. Pirmiausia reikia nuspausti skambinimo mygtuką ir tik tada aparatą dėti prie ausies.
Mobiliojo telefono nereikia nešioti pakabinto ant kaklo. O vyrai tegul jo nenešioja žemiau juostos. Taip pat ir ant juostos, nes ten - kepenys, blužnis, kuriuos aparatas veikia. Geriausia mobilųjį telefoną laikyti rankinėje - kiek galima toliau nuo kūno“.
Gabija nutarė paskambinti mamai. Kai nuspaudė skambinimo mygtuką, matuoklio rodmenys nukrito žemyn.
Paskui nusprendėme išsiųsti SMS žinutę. Negi ir tada mobilusis telefonas spinduliuoja elektromagnetines bangas? Pasirodo, spinduliuoja, ir dar kaip!
Kristina siuntė SMS žinutę į dukterų telefoną. Matuoklio parodymai - neįtikėtini, net viršijo rodmenų skalę, nes matuoklis fiksuoja tik iki 2000 mikrovatų. Žiūrėjome ir netikėjome savo akimis.
„Na, matote!“ - griežtai pasakė Kristina savo išdykėlėms.
Vadinasi, jeigu jaunos panelės nepakeičiamą savo brangenybę - mobilųjį tefefoną - laiko vidinėje striukės kišenėje, prie širdies, tais momentais, kai į jį atskrieja vaikinų žinutės, mergužėlės gauna per 2000 mikrovatų spinduliuotės į kiekvieną kišenėlės kvadratinį centimetrą.
O joms plaukia žinutė po žinutės, žinutė po žinutės - visą dieną, visą vakarą ir pusę nakties. Iki paryčių. Ir tai net 200 kartų viršija Lietuvoje leistiną higienos normą.
Ar nesustreikuos joms širdis? Ar jos pagimdys sveikus vaikus?
„Sustreikuoti dėl didelės elektromagnetinio lauko spinduliuotės gali bet kuris vidaus organas, kurio atsparumas silpnesnis. Tą organą spinduliuotė ir paveiks“, - įspėjo D.M.Valeckas.
Vadinasi, technikos progresas kenkia žmogaus sveikatai?
„Be abejo, kažkiek kenkia“, - sutiko fizikos mokslų daktaras.
O kaip rasti aukso vidurį? Kaip išlaviruoti tarp technikos progreso, kad juo galėtum naudotis, ir savo sveikatos, kad jai nepadarytum žalos?
„Neviršyti leistinų higienos normų, kurios, kaip manoma, sveikatai nekenkia, - sakė pašnekovas. - Mobiliuoju telefonu reikia naudotis kiek galima mažiau. Per dieną - ne ilgiau kaip vieną valandą. Ir kalbėtis, ir pačiam skambinti, ir siųsti, ir priimti SMS žinutes. Manau, ir tai - daug.
Vaikams mobiliųjų telefonų apskritai nepatarčiau duoti. Iš visų buitinių prietaisų daugiausia elektromagnetinių bangų skleidžia būtent jie. Juk mobilieji telefonai spinduliuoja visomis kryptimis - iki pat antenos. Ši impulsą perduoda kitai antenai, ta - trečiai ir taip toliau“.
Kristina mus nuramino, kad abiem mergaitėms skirtas vienas mobilusis telefonas. Kai jos eina į mokyklą, telefoną turi palikti namuose.
Atėjo eilė ir mikrobangų krosnelei. D.M.Valeckas į ją nukreipė matuoklį, Kristina į vidų įkišo lėkštę su barščiais ir krosnelę įjungė. Kadangi bute įžeminimas tvarkingas (yra įžeminimo kontūras), krosnelė į išorę spinduliavo 1,2-2 mikrovatus į kvadratinį centimetrą. Tai - normalūs rodmenys. Kai mikrobangų krosnelė įjungta, nereikėtų žiūrėti pro langelį į jos vidų. Iš ten sklinda gana stiprus spinduliavimas.
Dabar mūsų akiratyje turėtų atsidurti šventas daiktas - kompiuteris. O kur jis paslėptas, kad niekur nematyti?
„Kabinetesandėlyjedžiovykloje“, - pokštavo Kristina ir mus nuvedė į mažutį kambarėlį.
Matavimo prietaisus prie jo dėliojo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikas Algimantas Buzas, pasiruošęs išmatuoti kompiuterio skleidžiamus elektrinį bei magnetinį laukus.
Įjungus kompiuterį bendras elektromagnetinio lauko fonas padidėjo. Prietaise skaičiai lakstė dviem stulpeliais - vienas matavo elektrinį, kitas - magnetinį lauką. Elektrinio lauo stipris - 0,5 voltai, magnetinio - 11 nanoteslų į metrą. Abiejų laukų stipriai neviršijo leidžiamų higienos normų.
„Jeigu kompiuteris yra įžemintas, jo elektrinis laukas į aplinką nepatenka. Spinduliuos tiktai magnetinis. O kompiuterių magnetiniai laukai nėra stiprūs, nes nėra stiprių srovių.
Metalizuoto korpuso kompiuteriai į aplinką spinduliuoja mažiau.
Iš tikrųjų kiekvienas kompiuteris spinduliuoja skirtingai, nors jie pagaminti pagal vieną šabloną. Kaip kiekvienas žmogus turi individualią fiziologiją, taip ir kompiuteris“, - dėstė A.Buzas.
Mažosios Damanskytės šiuo stebuklu nepiktnaudžiauja.
„Paprastomis savaitės dienomis sėstis prie kompiuterio joms uždrausta. Juo gali žaisti pusvalandį tiktai šeštadienį arba sekmadienį, jeigu yra padariusios visus darbus, - sakė mama ir dar perklausė dukterų: - Ar einate prie kompiuterio, kai mūsų su tėčiu nėra namie?“
„Kad nemokame įjungti“, - su apmaudu atkirto Gabija.
„Nei okulistai, nei psichologai nerekomenduoja vaikams iki šeštos klasės žaisti kompiuteriu. Tą pusvalandį joms padarėme kaip dovaną“, - paaiškino Kristina.
Paskui triukšmingai puolėme prie televizoriaus. Tai - nė kiek ne mažesnis magnetas nei kompiuteris, traukiantis vaikus, prie kurio jie mėgsta lįsti kuo arčiau. Ypač kai tėvai darbe ir nėra kam sudrausminti, kad televizorių žiūrėtų iš kuo didesnio atstumo.
Kiek laiko Gabija su Juste per dieną sėdi prie televizoriaus?
„Valandą ir 15 minučių“, - išpyškino Gabija.
Damanskių televizoriaus įstrižainė - 72 centimetrų. Įstrižainės skaičių padauginę iš dviejų su puse, gausime mažiausią leistiną atstumą, iš kurio galima žiūrėti televizorių.
Vadinasi, Justė su Gabija televizorių gali žiūrėti mažiausiai iš dviejų metrų atstumo. Kuo arčiau televizoriaus ekrano, tuo stipresnė elektromagnetinių bangų spinduliuotė.
„Buitinė technika - didžiulė žmonių pagalbininkė. Tačiau, kad ji nekenktų sveikatai, ja reikia naudotis saikingai“, - patarė fizikai D.M.Valeckas ir A.Buzas.
50
Tiek litų kainuoja išmatuoti kiekvieno buities prietaiso - mobiliojo telefono, kompiuterio, mikrobangų krosnelės ar televizoriaus - elektromagnetinių bangų srauto spinduliavimą.
Gali sukelti vėžį
* Manoma, kad elektromagnetinės bangos gali sukelti leukemiją ir tam tikrų galvos smegenų dalių - klausos nervo, smegenėlių, kurios yra arti ausies, smegenų apvalkalo vėžį.
* Jei žmogus mobiliuoju telefonu intensyviai naudojasi daugiau nei 10 metų, auglio rizika išauga 39 proc. Kai kurių mokslininkų manymu, iki 2010 m. 300-500 tūkst. naujų vėžio atvejų bus priskiriama mobiliųjų telefonų poveikiui.
* Elektromagnetinės bangos pavojingos embrionui, ypač jei būsimasis kūdikis iš tėvų gali paveldėti alergiją, nervų arba širdies kraujagyslių ligas. Dažnai kalbėdama mobiliuoju telefonu nėščia moteris neigiamai veikia kūdikio gebėjimus.
Reikėtų įsidėmėti:
* Telefono nereikėtų stipriai spausti prie ausies, nes kaulas yra laidus, ir elektromagnetiniai spinduliai lengviau pasiekia centrinę nervų sistemą.
* Naudoti mobiliuosius telefonus, kurių galia ne didesnė kaip 2W.
* Atsižvelgiant į telefono galią, laikytis šių minimalių atstumų tarp telefono ir galvos: kai telefono galia 1-2W - 1 cm; kai telefono galia 4W - 3 cm; kai telefono galia 8W - 5 cm; kai telefono galia 20W - 8 cm.
* Nekalbėti telefonu ilgiau nei 4 min., didinti tarpus tarp pokalbių maždaug 15 min.
Buitinių prietaisų skleidžiamos bangos
Iš visų buities prietaisų daugiausia elektromagnetinių bangų spinduliuoja mobilieji telefonai. Siunčiant SMS žinutę, telefonas spinduliavo per 2000 mikrovatų - t.y. net 200 kartų viršijo Lietuvoje leistiną higienos normą.
Jeigu kompiuteris įžemintas, jo elektrinis laukas į aplinką nepatenka. Spinduliuos tiktai magnetinis. Metalizuoto korpuso kompiuteriai į aplinką spinduliuoja mažiau. Kuo arčiau televizoriaus ekrano, tuo stipresnė elektromagnetinių bangų spinduliuotė.
Kai mikrobangų krosnelė įjungta, nereikėtų žiūrėti pro langelį į jos vidų. Iš ten sklinda gana stiprus spinduliavimas.
| | |
| Laiskas butely, pasiustas ne vandeniu | | | Siandien penktadienis, bet visai nesijaucia tos stebuklingos nuotaikos, kai norisi sokineti is laime ir sakyti, kad pagaliau atejo savaitgalis.
Seip noreciau daugiau sniego.......
Dar visai nieko butu parejus namo jausti, kad betkada gali grizes namo ir isijunges kompa paklausyt savo muzikos. Mano MYLIMAS broliukas ja istryne.
Asilas
| | |
| Iskrovai | | |
Uždarytas įrašas, neskirtas viešąjai peržiūrai | | |
| Klaipedos miesto ritmas | | |
2009-sausio 17diena Klaipėdos gyventojai taikiame mitinge, kurį organizavo Lietuvos profsąjungos, pateikė poziciją - Nenorime naujos mokesčių ir socialinės reformos.-
Reikia pripažinti mitingas praėjo taikiai. Lauko temperatūta (-5)laipsniai Dalyvių susirinko apie 3 tūkstančius.
| | |
| Po stovinčiu akmeniu vanduo neteka | | | Fizinis aktyvumas - yra labai svarbus gerinant ir stiprinant žmogaus sveikatą bei mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Tiriant atsitiktinai parinktus 20 – 64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, jog apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla. Technologinis progresas sudaro sąlygas mus „atleisti” nuo bet kokio fizinio darbo. Daugumoje profesijų vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o fiziniam aktyvumui vietos nebelieka. Dėl per mažo fizinio aktyvumo galime susirgti daugeliu „civilizacijos” ligų. Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Įvairi fizinė veikla padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais. Dažnai sakome, jog esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko mankštai. Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2 – 3 kartus per savaitę po 30 min., Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Tokiu būdu Jūs galite 10 – 15 metų sumažinti savo biologinį amžių.
Fizinis aktyvumas – tai visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Judesiai reikalingi ne tik praktiniams tikslams pasiekti, bet ir fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti. Judėjimas stiprina ir treniruoja visas organizmo sistemas. Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažnai serga lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas; per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą.
Dėl per didelio fizinio aktyvumo gali sutrikti organizmo funkcijų darna ir pablogėti sveikata. Tinkamas fizinis aktyvumas didina organizmo fizinį pajėgumą.
Fiziniai pratimai - sąmoningi žmogaus judesiai ir veiksmai, atliekami fizinio lavinimosi, sveikatos stiprinimo ir gydymosi tikslu (natūralūs judėjimo veiksmai ir specialiai parinkti judesiai bei jų kompleksai). Fiziniai pratimai parenkami atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, fizinį pajėgumą, sveikatos būklę. Pratimo intensyvumas, trukmė, kartojimų skaičius, poilsio pertraukėlių trukmė bei jų pobūdis sudaro fizinį krūvį. Kiekvieno iš mūsų organizmas skirtingai reaguoja į fizinius pratimus, todėl fizinis krūvis ir fiziniai pratimai turi būti parenkami individualiai. Jie turi būti atliekami taisyklingai, atliekantieji fizinius pratimus turi stebėti savo savijautą.
Žmogaus sveikatos (svarbiausios) fizinės ypatybės:
• Ištvermė - gebėjimas ilgai tęsti darbą, kovoti su didėjančiu nuovargiu.
• Jėga - gebėjimas raumenų pastangomis nugalėti išorines jėgas.
• Lankstumas - gebėjimas atlikti judesius per sąnarius visa amplitude.
Sporto medicinos specialistai teigia, kad teigiamas fizinių pratimų poveikis sveikatai pasireiškia ne tik gerėjant fizinėms ypatybėms. Dėl tinkamo fizinio aktyvumo mažėja sergamumas, gerėja savijauta, miegas, apetitas.
Paprasčiausia fizinio aktyvumo forma yra mankšta. Mankšta stiprina jėgą, didina lankstumą ir aerobinį pajėgumą, ištvermę. Tai skirtingi asmens fizinio pajėgumo matmenys, kurių kiekvienas gali padėti sustiprinti sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Nuo pasirinkto tikslo ir asmeninių polinkių priklauso, kaip mankštintis. Kūno judesiai priklauso nuo sąnarių, raiščių ir raumenų būklės. Nesimankštinant ir senstant mažėja judesių amplitudė, vystosi sustingimas. Reguliari mankšta padidina lankstumą ir gerina fizinę sveikatą. Mankštinantis didėja sąnarių bei raiščių elastingumas ir treniruojami raumenys. Trumpai trunkančios mankštos metu sunaudojamos raumenyse esančios energijos atsargos. Tai nepagerina širdies ir plaučių darbo, todėl tokios mankštos pratimai vadinami ,,anaerobiniais”. Ilgiau trunkantys mankštos pratimai pagilina kvėpavimą ir pagreitina širdies susitraukimų dažnį. Tokie pratimai vadinami ,,aerobiniais”, nes jų metu pagerėjus kraujotakai, audiniams tenka daugiau deguonies, ugdoma ištvermė, gerėja širdies ir kvėpavimo sistemų darbas. Kad būtų veiksmingi, aerobiniai pratimai turi būti atliekami ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę po 30 min. Atliekant aerobinius pratimus pulso dažnis turi siekti 70-85% maksimalaus dažnio.
Šioje lentelėje pateikti rekomenduojami pulso dažnio diapazonai:
Amžius, m Širdies susitraukimų (pulso) dažnio diapazonas (kartai per minutę)
20-25 140-180
25-30 130-170
30-35 125-165
35-40 120-160
40-45 115-155
45-50 110-150
50-55 110-145
Daugiau nei 55 110-140
Pagal mankštos pratimų trukmę ir intensyvumą galima įvertinti ir palyginti skirtingas sporto šakas ir kitokias mankštos rūšis (nes ne kiekvienas gali ir nori mankštintis sporto salėje ar bėgioti, o pageidauja vaikščioti, šokti, dirbti sode ar pasirenka kitą mėgstamą aerobikos rūšį).
| | |
| bandymas suprast kas as esu | | | Sninga sninga sninga..... Vėl atsirado Kaledinė nuotaika kuri buvo dingusi istirpus sniegui. Tiesiog ir norisi isbėgt į lauka ir pasidaryt sniego gniūžte, kad galėtum mesti kokiam surūgeliui.Ui kaip smagu balta balta.... šiurpuliukai krečia.... Iškart atsirado minčių ir ką vyrui padovanot kalėdų proga. Dovanosiu chalata.... Kaip bus smagu ryte gerti kava su chalatais prie lango, žiūrint kaip sninga. Dabar visi žmonės tokie depresijos apimti, kad pamiršta papraščiausiai pasidžiaugti žiema. Pasiversti vaikais ir padūkti su tokiu laikinu gamtos stebuklėliu. Labiausiai man patinka stebėti snaiges prikimbančias prie lango. Jos visos tokios skirtingos, tokios išraižytos, lyg butu iš popieriaus iškirptos, kaip karpydavom vaikystėje. Ah.....
| | |
| donstop | | | mano gereiause diena buvo kai as gavau kortele su 50 lt 
| | |
|
| | Pereiti prie: Atgal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ... 96, 97, 98, 99, 100 +10 Toliau | |
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
01 kov 2009 01:15 
