| | | Pereiti prie: Atgal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ... 96, 97, 98, 99, 100 +10 Toliau | | Nusišnekėjimai. ;}} | | | Tai vat, mieli draugai. Į šį tinklapiuką užklydau visai netyčia, bet kai pamačiau, kad yra galimybė kurti dienoraštį laabai susižavėjau. Na eisiu prie reikalo. Turiu tokią draugę. Ji tikrai nuostabi ir faina ir taip toliau, bet kad vat labai jau tyli. O aš labai netgi šneki. Tai kai ji tyli aš pradedu šnekėti ir šnekėti ir galų gale nusišnekėti. Tada ji juokiasi. Net pati nežinau, kodėl apie tai rašau, bet vat man vis užkliūna tai, kad ji juokiasi. Juk nusišneku per ją. p.s. vėl šneku vėjus. Stabdykit mane kitakart. Iš anksto dėkoju. 
| | |
| Kasdien taspats... | | | Sveikas!
Nebegaliu tylėt, o gal ir nebenoriu. . . Kasdien man darosi sunkiau ir vis sunkiau, jau nezinau as gyvenu ar egzistuoju todėl dabar dienorašti, aš tau rašau..
Vos pramerkusi akis, griebiu telefoną į rankas, rašau tau, mano mažyti saulės spindulėli. Na taip tau juk dar pusė valandos miegot, bet laukiu nesulaukiu kol vel ekrane pamatysiu "Labas mažute, begalo pasiilgau". Ir aišku ateina ta nelemtoji 06:32 ir telefonas nesudreba... Tu eilinį kart pramiegojai... Ech... Miegaliau tu mano. MYLIU. Myliu tave, juk zinai.
Štai pagaliau sužybsi ekranas ir toji lauktoji sms jau čia. Iškart lyg akmuo nuo širdies nukrito, dabar jau ir pasidažyt galiu eit. Ir štai 7... Arvis jau neduoda ramybės, nori jog išeičiau. Na taip, puikus draugas bet nenoriu niekur eit, nenoriu vel su juo pyktis... Pagalvojus jog mokykla nelauks, iškrentu pro duris ir tas gaivus vėjo gūsis sužadina sielą naujai dienai, kuri nebuvo tokia puiki kaip galvojau, kad bus... Na lyg ir nieko baisaus nenutiko... Pirmiausia aplaksčiau puse mokyklos, kol suradau kur vyks sauga, tada košmariškai pasijaučiau, nors čia jau nebekeista. Nebesuprantu kas man... Kasdien vis blogiau, tuoj visai sunyksiu. Na bet nenukrypsiu nuo temos... Pats baisiausias dalykas, kad nebuvo chemijos. Bet pla pla, Giedre, tu ir chemija??? Kas čia dabar? Na taip, žinau jog tai nesuderinami dalykai, bet bent kartą gyvenime aš ją supratau. Ir būtinai dabar jos turėjo nebūt? Nesąžininga  Tačiau visa tai išėjo tik į nauda, kaip pradinukei tebuvo 4ios pamokos. Šaunu ! Ir štai aš jau namie... Rode sidabrinės gervės apdovanojimus. Kad aš kadanors tokį gaučiau... Nors gal ir galiu. Visko gyvenime juk galiu pasiekt. Tereikia noro ir šiek tiek pastangų.
Viskas, matau, kad jau nusišnekėt pradedu, nors čia visai nekeista. :DDD Lekiu fizikos skaidres pabaigt daryt...
Myliu 
Giedrė.
| | |
| Mano aš.;> | | | O jis švelnus koks 
NuGaritę man bučiuoja, rankytes 
BloGiausias būdas ilGėtis žmoGaus, tai būti sū jūo ir žinoti, kad jis niekada nebus tavo 
O taip norėčiau, kad jis būtų tik mano vienos...
Gaila, bet greit išvykstū į užsienį, tačiaū jo niekada nepamiršiu, nepamiršiū tū Gražiū akimirkū praleistū kartū sū jūo 
aciu uz Grazias akimirkas su tavimi.*aciu uz bucinukus, uz apsikabinimus, uz sokius ;D uz keistus musu pokalbius, nusisnekejimus,uz tai, kad sypsaisi, nes myliu tavo sypsena 
mus junGia ne daiktai, o prisiminimai. Dainos, nuotraukos, daiktai - tai tik prisiminimu atspindys.* Viskas visada man primine tave. Net dantu pasta ;D* Su tavim Gimsta patys naujausi anekdotai, dainos, Grazus zodziai. Tik su tavimi esu tas kas esū - savimi.;* 
kai GlOstau tau plaukus, atrodo aplink viskas sustOja. Atrodo, kad esu tik as ir tu. Kai apkabinu tave atrodo, joG tave pazistu visa savo Gyvenima. Kai ziuri i mane as jauciuosi nejaukiai, taciau laiminGa, nes TU ziurii tik i mane.. 
atsikeliu ir uzmieGu visada GalvOdama apie tave. kai isGirstu tas dainas primenancias tave, atrodo, kad mano sirduke tuoj isleks is krutines. kai isGirstu suskambant telefona ir pasiziurejusi randu tavo zinute, per visa kuna nubeGa dauG mazu siurpuliuku;*
...
Taii mano mintys apie Jį.* 
| | |
| mano diena | | | Meilė
Atėjau aš iš tamsos,žvakių šviesos,kuri nušviečia mane,
Taip laukiau tavęs ,bet tu neatėjai,
Kaip gaila,aš norėjau išnykti,nykti,
Nes tu neatėjai.
Tik dabar pamačiau,ko taip laukiau.
Priedainis
Pagaliau atėjai,aš tavęs taip laukiau,
Džiaugiausi labai,kad mano širdis,neplyšo į dvi puses,
Nes tada aš būčiau netekus tavęs.
Aš priėjau prie tavęs,tu priėjai prie manęs,
Mūsų lūpos susiglaudė švelniai,
Aš pajaučiau didelę šilumą ,tu taip pat,
Kaip gera buvo kartu prie tavęs!
Priedainis
Pagaliau atėjai,aš tavęs taip laukiau,
Džiaugiausi labai,kad mano širdis,neplyšo į dvi puses,
Nes tada aš būčiau netekus tavęs.
| | |
| Blevyzgos | | | | Žmogus užvaldytas baimės gyvena tik ribotą gyvenimą. Jis negali bėgti ten kur nori, nes jį kažkas stabdo. Nors dažniausiai tas stabdymas yra visiškai nereikšmingas dalykas, bet tas asmuo negali pasikliauti savimi ir vengia savo tikrosios pozicijos. Jis nuolat kažkur skuba, nes tikisi, kad kiti jo pasigailės ir neleis sukelti jam baimės jausmo. Baimė, kuri užvaldžiusi jo protą ir kūną, jį griauna iš vidaus ir neleidžia jam bėgti ir skristi. Na ir kas, kad jis sparnų neturi, bet jei ir turėtų, vistiek bijotų. Bijotų pakilti aukščiau gravitacijos, aukščiau savo jėgų, aukščiau viso pasaulio gėrio ir blogio. Ši baimės galia yra milžiniška. Tik jaučiantis tikrą baimę žmogus supras, ką aš čia norėjau tuo pasakyti.
Baimė yra ir teigiama, bet dažniausiai ji yra neigiama. Nes ji yra negatyvi jėga, kurios dėka mes negalime gyventi taip, kaip iš tikro norime. Baisiausia, kai tada žmogus pasidaro priklausomas nuo kitų ir negali išsilaisvinti iš visuomenės gniaužtų, kuriuos pats sukūrė savo viduje. Beprasmis bėgimas tik dar labiau viską supainioja ir neleidžia to suprasti.
| | |
| įsimintiniausia. | | | Trūksta, Šitaip trūksta artimo žmogaus. Jo būvimo, jo esybės. Reikia. Taip reikia draugo. Jo šypsenos, žvilgsnio- šilto, artimo. O jus tik einat ir praeinat pro šalį, net nepažvelgdami į mane, į mano akis, kurios jau prašo rankos. Draugo rankos, palikti nuo žemės. Jūs praeinate išdidūs ir užmiršę. Ieškodami savo siekių,savo problemų sprendimo būdų. Jūs nusisukat,kai šypsausi,o kai rodau liežuvį atsisukat. Jūs pamatot tik blogus darbus, nebeįžvelgdami grožio,gėrio, staigmenų jausmo.
Tada dangų užtraukia juodi debesys, pro juos nebesimato,visiškai nieko. Jūs vis labiau artėjat, prie tos minios, kurie jau seniai manęs nekenčia. Ir viskas viduje pavirsta dulkėm, krislais. Apnuodija dulkėmis plaučius ir aš dūstu. Nuo abejingumo, šaltumo, egoizmo. Aš dūstu! Jei jau taip, leiskit nurimti. Tyloje.
Ir dabar, kai jau sieloje erdvė, o širdyje- vienišumas, Tik,kurie klausosi mano žodžių, tegul uždega žvakę, Lai ji lengvai plevena vėjy, paliečia delnais ugnį. Degina, taip. Pažvelgia į lietų, lango stiklu lėtai rieda lašeliai. Susilieja.
O taip dažnai prieblandos būna kritusios ant akių. Nesimato,o gal nežiūrit, Tolstat, tolstat. Nerašot. Pamirštat,o po to iš vis išnykstu. Logiška. Yra geresnių. Bet nors kartą,pabūti geresnei už kitus... Nors kartą!
Gal paskaitę mano žodžius neskubėsit teisti, pagalvosit, prisiminsit praeitį ir pakeisit dabarti- geresnei ateičiai. Aš būsiu.
| | |
| NUOTRUPOS IS GYVENIMO | | | Diena jau baigiasi,
Ir paukščiai suglaudė nuvargusius sparnus,
Tik rūstaudamas vėjas tranko
Purve lietaus klanus.
Rūsti naktis ateina -
Rūsti, juoda.
Ir greitai neprašvis dar rytas -
Gal niekada.
Gal niekada jau nebeišvysi saulės
Skaisčių dažų,
Kai buvo taip krūtinėj gera
Ir taip gražu.
Diena jau baigiasi. Pasaulyje rūstu, -
Juodų klajoklių minios žengia pakalne.
Diena jau baigiasi - žengi ir tu
Su tylinčia minia.
Taip gūdžiai švokščia šimtametės liepos
Ir jovarai.
O, Viešpatie, kaip būt gerai,
Laisvai su liepom atsikvėpus,
Su jovarų glaustom eilėm
Į dangų stiebtis pakelėm!
Diena jau baigiasi. Naktis iš slėnio slenka -
Naktis juoda, naktis rūsti.
Į nieką ji pavers ir didelį, ir menką.
Ir tu jauti
Ant tavo lūpų sūrų lašą, -
Ir tavo delne ženklą rašo
Nykios buities rūstus teisėjas,
Kad būsi nakčiai tu atėjęs.
| | |
| pavargau | | | Siandien man su klasioke buvo sakes XD radom prie mano namu numesta tuscia sampano buteli paemem kad prie pardotuves ismesim.Taip ir padarem.Direktore prisikniso kad tipo mes gerem ir liepe pasiaiskinimus rasyti.Krch nesamone tokia buvo.Pradejo gasdint su mentais o kai sutikom kazko jau nebenorejo ju kviest.I gera isejo tik tiek kad nereikejo fizikos kontro rasyti
| | |
| Eilines dienos.. | | | Ar žinai, kad šypsena užkrečiama? Ji kaip gripas. Šiandien kažkas nusišypsojo man, ir aš taip pat pradėjau šypsotis. Kažkas šalia pamatė mano šypseną ir taip pat pradėjo šypsotis. Aš supratau, kad tai gali tęstis ilgai… Tada aš pagalvojau apie šypsenos dydį. Tai unikali šypsena, ji kaip banga, apkeliaujanti visą Žemę. Todėl jei jauti, kad šypsena ateina, nieko nedaryk, kad ją sustabdytum. Pradėk šypsotis epideminėmis porcijomis tiesiog dabar – taip paveiksi visą pasaulį. Visiems draugams, kiekvienam reikalinga šypsena!
| | |
|
| | Pereiti prie: Atgal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ... 96, 97, 98, 99, 100 +10 Toliau | |
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
07 birž 2009 14:30 
