| Šeštadienis, 22 Kovo 2008 Metai |
|---|
 21:06 | Vestuviu tendencijos 2008 m. |  |
| 2008m. vestuvių tendencijas
Kasmet atvykusi į Angliją vasario pabaigoje ir pamačius žydinčius narcizus švenčiu dvigubą šventę: ne tik pajuntu pavasario dvelksmą, bet ir pabūnu didžiausioje Anglijos vestuvių atributų- nuo suknelės iki žiedelio, parodoje.
Taigi ilgai negaišinusi jūsų brangaus laiko pristatysiu naujausias 2008m. tendencijas. Be abejo ,kiekviena jaunoji pasakys,kad svarbiausia vestuvėse - suknelė. Kas gi naujo šioje srityje ? Pirmiausia spalvos : nuo klasikinės baltos iki gelsvos, šlapio smėlio, balintos kavos, aukso ar blukintos purpurinės rožės, švelni chaki su žalsva kaspino detale. Pamirškime 2007m. ,kai itin madinga buvo balta suknelė ir juoda detalė.
Prie anksčiau minėtos sendintos rožės spalvos jaunikis gali drąsiai derinti tokios pat ,tik intensyvesnės spalvos kostiumą.
Jei nusprendėte, kad jūsų pamergės bus ryškios (alyvinė, persiko, žalia ar pan. spalvos) kad tarp jų neišnyktumėte, pritaikykite tokios pat spalvos šalį ar kitą detalę, o jaunikiui pasiūkite kaklaraištį ar kaklaskarę. Šiemet itin madinga karališki mezginiai, aplikacijos ar siuvinėtos suknelės. Jei tai jums nepriimtina- drąsiai rinkitės retro suknelę ar kostiumėlį su juostele ar nedidele skrybėlaite ant galvos.
Stalų dekore būsite naujoviški, jei derinsite klasikines juodą ir baltą spalvas. Drąsu?! Tačiau nepaprastai gražu. Jei vestuves darote ant jūros kranto,stalus galite dekoruoti ovaliais akvariumais, kuriuose plaukioja gyvos auksinės žuvytės.
Nepamirškime- vestuvės didžiausiai ir gražiausiai jūsų gyvenimo šventė. Tai dienai jūs ruošėtės nuo vaikystės. Vestuvių dieną kruopščiai susiplanuokite minučių tikslumu ir turėkite patikimą "asmens sargybinį", kuris padėtų bet kada ir bet kuriuo klausimu.
Jeigu dar liko neatsakytų klausimų drąsiai kreipkitės į vestuvių palnuotoją Dianą.
| | |
| Ketvirtadienis, 06 Gruodžio 2007 Metai |
|---|
| 10:34 | Kur miega kiškis | |
| Kai balta žiema atėjo,
Sniego labai uždėrėjo.
Visus takus, laukus užpustė
Ir darže likusius kopūstus!..
Kai pūgos prinešė tiek sniego,
Sakykit, kur zuikutis miega?
Bėgo jis prašyt nakvynės
Pas šeškus, savo kaimynus.
Beldžia į olos duris,
Manė, gal atidarys.
O šeškų šeimyna miega.
O kas jiems, čia kiškio bėdos.
Šąla ausys, letenėlės...
Kur nusnausti valandėlę?
Bėga, bėga jis palaukėm,
Ieško, kur jam prisiglausti.
Pro aukštus baltus beržus,
Pro pažįstamus daržus.
Už tvoros staiga pasuko
Prie šiltos olos barsuko. -
Beldžia, beldžia į duris,
Mano, gal atidarys?
O barsukas garsiai knarkia,
Jam nebaisios pūgos smarkios.
... Bėgo kiškis kiek galėjo
Apsnigtų taku alėjos.
Ir prisiminė-drevėj
Dar gyvena voverė.
Bet, pribėgęs prie pušies
Net pakrapštė už ausies:
-Ji gyvena ten šiltai,
Tik, deja, labai aukštai!..
…Miega pušys ten, prie kelio,
Nesimiega tik zuikeliui.
Jei ir snūsteli netyčia, -
Neužmerkdamas akyčių.
Taip ir vargsta pilkas kiškis.
Meškos miega savo irštvos.
Ir barsukas oloje,
Ir laputė oloje.
Nepastatė jis namų
Ir gyvena – po kelmu!
Baisu jam pavakary.
-Ateik greičiau, pavasari!.. -
Šaukia naktį ilgaausis.
Ir ryte, jau nusiprausęs,
Mišku bėga per sniegus
Užnarpliodamas pėdus,
Kad jo rasti negalėtum,
Po kelmu ramiai gulėtų...
| | |
| Antradienis, 04 Gruodžio 2007 Metai |
|---|
| 18:48 | Vaiku mintys apie meile | |
| Užsienio mokslininkai uždavė klausimą „Kas yra meilė?“ grupei 4 - 8 metų vaikų. Jų atsakymai buvo daug nuoširdesni ir gilesni nei kas nors tikėjosi. Tai kas gi yra ta meilė vaikiškomis akimis?
„Kai mano močiutė susirgo artritu, ji daugiau nebegalėjo pasilenkti ir nusilakuoti sau kojų nagų. Todėl mano senelis visą laiką daro tai už ją, nors jam ir skauda rankas. Tai meilė.“ Rebeka (8 metų)
„Kai kas nors tave myli, jis kitaip taria tavo vardą. Tada tu žinai, kad tavo vardas yra saugus jo burnoje.“ Bilis (4 metų)
„Meilė yra kai mergaitė pasikvepina, o berniukas pasišlaksto losjonu po skutimosi, jie susitinka ir uosto vienas kitą.“ Karlas (5 metų)
„Meilė yra kai tu išeini į miestą pavalgyti ir atiduodi kažkam savo keptas bulvytes, neprašydamas, kad jis tau duotų savo.“ Krisi (6 metų)
„Meilė yra tai, kas tave verčia šypsotis net kai esi pavargęs.“ Teri (4 metų)
„Meilė yra kai mano mamytė padaro kavos tėveliui ir prieš duodama paragauja, ar ji skani.“ Dani (7 metų)
„Meilę gali išgirsti kambaryje per Kalėdas, jei tik nustoji atidarinėti dovanas ir įsiklausai.“ Bobis (5 metų)
„Meilė - kai pasakai berniukui, kad tau patinka jo marškiniai ir po to jis dėvi juos kasdien.“ Noelė (7 metų)
„Meilė - kai mama atiduoda tėčiui geriausia vištos gabaliuką.“ Elein (5 metų)
„Meilė - kai mama mato tėtį purviną ir suprakaitavusį ir vis tiek sako, kad jis gražesnis už Robertą Redfordą.“ Krisas (8 metų)
„Meilė - kai tavo šuniukas laižo tavo veidą net po to, kai tu jį buvai palikęs visą dieną.“ Meri En (4 metų)
„Kai tu ką nors myli, tavo blakstienos virpa, o iš tavęs skraido mažos žvaigždutės.“ Karen (7 metų)
„Negalima sakyti „aš tave myliu“, jei taip negalvoji. Bet jei taip galvoji, turėtum sakyti dažnai. Žmonės pamiršta.“ Sandy (8 metų)
| | | | 08:04 | Prisiminimai | |
| Žmonės gyvena ir atrodo, kad labai greitai pasensta... Po gyvenimo vargų pajunti, kiek daug ir kiek mažai čia nuveikei.
Atrodo, dar taip neseniai buvai mažas, lakstei po kaimus basom kojytėm ir net nesusimąstei, kad kada nors tai taps prisiminimų dalimi. Gyvenime žmogus – tik svečias.
Viskas keičiasi, keičiamės ir mes. Vienoj gyvenimo pusėj mes jauni ir gražūs, o kitoj - jau seni, su raukšlėmis ant veido. O vėliau, peržvelgus gyvenimo puses, lieka tik prisiminimai. Atrodo, kad tik jie ir jungia mūsų gyvenimą. Praeitį, dabartį ir ateitį...
Gyvenimas – tik vienas, reikia mokėti jį gražiai nugyventi, kad vėliau, atvertus gyvenimo knygą, būtų ką prisiminti...Kažkuo pasidžiaugti, dėl kažko – paliūdėti
| | | | 07:47 | crazy eyes | |
| Jai pirmas kartas nutiko sielų kankinimo kameroje, kai ji buvo 69 metų. Dabar jai 69 metai.
Kiek man metų? Velnias, tikrai daugiau, nei norėčiau. Nors atrodau puikiai – 172 cm ir 57 kg. Nežinantys mano, kad esu 10-12 metų jaunesnė. Šiaip aš to neslepiu, bet man malonu, kad žmonės kartais taip stipriai apsirinka.
Kodėl rašau čia? Gerai nežinau pati, kaip ir nežinojau, kodėl kartais paskaitinėju šio saito rašinius. Gal man patinka dar labiau paaitrinti savo žiauriai skaudančią žaizdą? Galiu pasakyti tik tiek: rašiniuose yra žymiai daugiau teisybės, negu atrodo juos vertinantiems šaltiems kritikams. Kažkokių naujovių neišrasi: meilė akla ir todėl gana vienoda.
Dar prieš pusantrų metų būčiau tik nusijuokusi iš tokių paistalų. O dabar siuntu pati ant savęs, kad negaliu susivaldyti. Nors realiai nieko nėra. NEGALI būti. Aš neturiu teisės. Ir aš ...ištekėjusi. Visa, kas yra – kibirkščiuojančios elektros iškrovos, trumpi žvilgsniai ir lyg netyčiniai palytėjimai rankomis, nors jam priėjus arčiau kartais atrodo, kad galiu apalpti ir per kelius pakerta kojas, o žemiau diržo apsiverčia kažkas iki skausmo dygliuoto ir šalto. Aš taip beviltiškai jo noriu... Tikra kankynė jį matyti...ir nieko daugiau negalėti... bandžiau, ... ech, velnias, kokia aš sla-bakė, dar didesnė kančia – jo visai nematyti. Koks nežmoniškai sunkus išbandymas, kai turiu susilaikyti ir mandagiai atsakyti: „Viso gero“ jam išeinant, nors manyje viskas šaukte šaukia: „Neišeik, neišeik dar nors kelias akimirkas“, gal dar spėsiu lyg netyčia pagauti tavo akių žvilgsnį.
Matau, kad jis jaučiasi panašiai. Mes ne pora, mes ne pora, NE PORA MES! Bet mes žinom, kaip cool viskas būtų, jei būtų. Koks fantastiškas pirmas kartas su juo, kurio niekada nebus. Turbūt niekada. Jei tik man pavyks išsaugoti bent dalį savo suskystėjusio proto likučių.
Aš super. Tiesiog žinau tai, nes būtent dabar išmokau suvokti tuos mažyčius niuansus jų žvilgsniuose, kurie pasako tiek daug. Jis irgi super. O, taip! Aukščiausia lyga, mes galim turėti bet kurį ir bet kurią. Va taip gyvenimas ir pastato tokius kaip mes į vietas, pasityčioja, nes nubaudžia mus noru turėti būtent tą, kurio negalima norėti. Taip. Apie mus jau žino visi aplinkiniai. Teisingiau, abiejų pusių suinteresuoti asmenys. Paskui jį besidriekiantis (sekantis, pavydintis, budintis prie mano durų) gražuolių merginų šleifas ir manęs nepaliekantis ramybėje hormoninių audrų apsėsto jaunimėlio būrelis.
Mūsų amžiaus skirtumas....geriau apie tai negalvoti. Mane tiesiog kažkas apsėdo, aš negaliu išmesti iš galvos tų minčių apie jį nei minutei. Obsession, taip, būtent taip šitai vadinasi. Arba Poison (Alice Cooper). Kiekvienoje minioje – kažkas turi jo veidą, kiekvienam veide – kažkoks bruožas priklauso jam. Ir aš vis nenustoju rinkti tų mažyčių laimės trupinėlių. Beprotė. Pametusi protą ir valią.
Matau, kaip vienas po kito „kapituliuoja“ jo draugeliai, meilė užkrečiama ir aš turiu mandagiai atsišaudyti nuo jų dėmesio ir įvairaus išradingumo lygio pretekstų užvesti pokalbiui. Privalau elgtis tinkamai. Gal tik toks pat 100 % cholerikas kaip ir aš gali suvokti, kiek pastangų man reikia, kad nepasiųsčiau jų VELNIOP!, kai jis, kažkiek įžeistas ir nuviltas mano per mažo dėmesio, apsisuka ir išeina. Kaip sakoma, dabar aš juos po vieną išsmaugčiau plikomis rankomis, aš jau beveik kaip vilkolakis mutuoju į staugiančią iš nevilties vilkę ir tuoj stversiu už gerklės bet kam, kas bus per arti manęs. Damn it! Uuuch, kad tu žinotum, - mane čia domina tik vienas žmogus, prisiekiu Dievu, tik vienas...Visi pragaro velniai degina mano vidų, tuoj pradėsiu spjaudyt liepsnom. Perskrendu koridorių ant šluotos ir jei kas stovėtų prie atidaromų durų, kristų pakirstas vietoje.
Jei jis po kelių minučių sugrįžta, man angelų choras širdyje dainuoja Gloria ir tyliai triumfuoju, kai pagaunu jo atsargų, slaptą žvilgsnį. Mes išmokom tai šiek tiek dangstyti, ačiū tau, kad viską supranti. Nuo to vienintelio jo žvilgsnio aš skraidysiu dar kelias dienas, ir dabar mielai pavaikščiočiau ant rankų. Ir sudainuočiau 69 Danguje „Aš devintam danguj“. Išlieku it mietą prarijusi, rimta ir rami. Tokia, kokia privalau būti. Pusiau oficiali. Tfu, bijau, kad galiu neišlaikyti.
Išsikraunu vairuodama virš 120. Sveika adrenalino dozė. Gerai, kad nešalta ir kelias neslidus. Ir aš žinau, kodėl šiemet žiema tokia šilta. Išspinduliuota tiek karščio ir energijos iš vidaus, kad pakaktų sukelti atominį sprogimą, ką kalbėti apie sniego tirpinimą. Viskas. Nelabai čia apie pirmą kartą, bet manau, kad mintyse mes jį abu dar išgyvensime vėl ir vėl, dar ir dar kartą... Deja, netikrą... Visą šią naktį lijo. Gal tai dangus verkė kartu su manimi
Atsiprašau, kad tiek prirašiau. Man tikrai važiuoja stogas. Džiaugiuosi ir dejuoju tyliai. Nesiskundžiu dėl to, kaip yra, mėgaujuosi, kad iš viso yra. Dar niekad gyvenime taip nemylėjau. Ir suprantu, kad nežinau, ko maldose prašau pas Dievą: viską kuo greičiau baigti ar tęsti tą saldžią, niekur nevedančią agoniją...
2007 m. sausio 4 d.
| | |
| Pirmadienis, 03 Gruodžio 2007 Metai |
|---|
| 09:55 | | |
| Mylėk taip, tarsi niekada nebūtum buvęs įskaudintas !
Dirbk taip, tarsi tau nereiktų pinigų!
Šok taip, tarsi niekas į Tave nežiūrėtų!
Dainuok taip, tarsi niekas Tavęs nesiklausytų!
Gyvenk taip, tarsi gyventumei Rojuje!
Gražios dienos !!!!
| | |
|
| « Lapkritis 2008 » | | P. | A. | T. | K. | Pn | Š. | S. | | | | | | 01 | 02 | | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | | | | | | | |
| Statistika: | | Šiandien | | | Lankytojų | 0 | | Rodymų | 0 | | Vakar | | | Lankytojų | 14 | | Rodymų | 16 | | Šią savaitę | | | Lankytojų | 107 | | Rodymų | 165 | | Šį mėnesį | | | Lankytojų | 351 | | Rodymų | 583 | | Šiais metais | | | Lankytojų | 7007 | | Rodymų | 9861 |
| | Pagal skaitytojų kiekį | 3 | | Įrašų | 10 | | Komentarų | 8 | | | Išsamiau |
| RSS |
|
|
Հայերեն
Беларуская
Nederlands
English
Français
ქართული
Deutsch
Lietuvių
Ðóññêèé
Українська
Profilis 
Asmeninis pranešimas 
Svečių knyga 
