| | Gyvenimo knyga-jausmu saltinis |             new | | Pereiti prie: Atgal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ... 39, 40, 41, 42, 43 +10 Toliau | | Trečiadienis, 09 Gruodžio 2009 Metai |
|---|
 20:25 | Мои стихи |  |
|
Когда засыпает весь мир
и свет изчезает,
всё умирает кругом,
на небо взгляни,
там звёздочка
слабо маргает
одна в темноте,
туманные в мире пути:
и горькие слёзы
полощут твои берега,
и льётся вино
заполняя всё горе,
но звёздочка
светит,маргает,
ведь нету войны,
дыши всей душою
и в счастье купайся
глотками любви наслаждайся,
на небо взгляни
воздушный пошлю
поцелуй для тебя,
когда засыпает земля
и звёздочка слабо маргает...
09/12/2009
| | |
| Ketvirtadienis, 03 Gruodžio 2009 Metai |
|---|
| 17:09 | Приметы в быте | |
| • Нечаянно рассыпать сахар - к хорошему, соль - к ссоре (чем больше, тем тяжелее. Все может обойтись, если просыпанную соль тремя щепотками перекинуть (пересыпать) через левое плечо или посмеяться).
• Соль сыреет - к ненастью.
• Передать кому-то за столом соль - после поссориться с этим человеком; чтобы этого не случилось, передавая соль, нужно засмеяться.
• Пустую яичную скорлупу давить надо - чтобы зла не оставлять.
• Нельзя не доедать или не допивать - зло оставляешь.
• Нельзя выбрасывать куски хлеба - к недостатку в доме; лучше скормить птицам, животным.
• Нечаянно разлитый чай к неожиданности, чаще - к приятной,
• Нехорошо для тех, кто во время трапезы меняется бокалами.
• Не доел хлеб и взял другой кусочек незаметно для себя - кто-то из родных вдалеке голоден.
• После ужина оставлять на столе недоеденные кусочки хлеба от своего ломтя - оставляешь там свое счастье.
• Если горох по снятию с огня кипит - хороший знак.
• Каша выходит из горшка - к несчастью.
• Если нальешь воду в самовар, поставишь его, когда разгорится, зашипит и окажется без воды - обворуют.
• Тринадцатым за стол не садись - не то быть неприятности.
• Если человек, которого ждали к обеду, не пришел вовремя, нужно потрясти скатертью над столом - человек непременно скоро придет.
• Кто быстро ест, тот быстро и работает; ленивый ест медленно.
• Пересолила еду - влюбилась.
• После еды за столом не распоясывайся - овдовеешь,
• Когда солнышко закатилось, новой ковриги не начинай - нищета одолеет.
• В оставленной на столе с вечера открытой посуде резвится ночью нечистая сила.
• Посуда бьется - к счастью.
• Хранить в доме разбитую посуду - навлекать на себя несчастье.
• После обеда забытая на столе ложка - к гостю.
• Ложка (и все предметы женского рода) падает на пол - женщина в дом торопится, нож (и все предметы мужского рода) падает - мужчина придет в гости.
• Не ешь с ножа - сердитым будешь.
• Не оставляй нож в хлебе - узнаешь голод.
• Играть ножом - к ссоре.
• Дарить нож не следует - к ссоре; подаривший должен взять в обмен деньги, хотя бы копейку
• Оставить на ночь нож на столе - к большим неприятностям.
• Оставить нож с вечера на столе - утром почувствуешь резь в желудке.
• Нож на столе острием вверх - к дурному.
• Искры из печки или головня выпадет - к гостю.
• Если выпадет кирпич из печи - к худу
• Кто нечаянно завидит свет в своем доме - жди счастья.
• Нечаянно свечу погасить - к гостям.
• Туши третью свечу лишь завидишь ее у себя в доме.
• Не сиди на столе - бедным будешь.
• Нельзя девушке садиться на стол - каравай не удастся.
• Поперхнулся за столом - гость спешит.
• За угол стола почаще держаться - свой угол обрести.
• За столом не смеются - бес в кушанье нагадит.
• Вытирать стол бумагой - готовиться к ссоре с кем-то.
• Шапку на стол не клади - денег не будет.
• Не сметай со стола рукой - не будет достатка,
• Нельзя класть ключи на стол - не будут деньги водиться в доме.
• Не оставляй пустую бутылку на столе - будет безденежье.
• Водку поданную в стакане, допивай до дна - иначе будешь богат, но счастья в жизни не будет.
• Если двери, никогда не скрипевшие, вдруг заскрипят - будет неприятность.
• Смола вытопилась из избы на улицу - к худу.
• Взял у кого-то ведро, сумку корзину, банку тарелку - не возвращай пустыми; что-то положишь - больше у тебя будет.
| | | | 11:30 | Plovas | |
| Uzbekiškas plovas
Pajusti tikrojo uzbekiško plovo skonį būnant ne Uzbekijoje gana sudėtinga. Geriausias plovas ten gaminamas iš ryžių, kuriuos tik jie patys ir augina; tie ryžiai vadinasi dev-zira, kas pažodžiui išvertus reikštų "džino auskarai". Tai labai kieti, stambūs grūdai, kai neplauti - rausvos, kone plytinės spalvos, pačiupinėjus gana sunkūs, lyg būtų primirkę. Prieš verdant tuos ryžius reikia labai gerai perplauti ir porą valandų pamirkyti, ir tik tada dėti į plovą. Deja, iki Texaso jeigu dev-zira ir atkeliauja, tai kažkur gerai užsislėpusi, nes netgi tarptautinėje parduotuvėje jos nemačiau. Šiaip jau tinka ir bet kokie neilgagrūdžiai ryžiai, svarbu, kad būtų kuo mažiau krakmolingesni. Nors tai irgi sąlygiška: Indai, pavyzdžiui, savuosius "pilaf" gamina iš Basmati ar Jasmine ryžių, labai ilgais grūdais, ir nesuka galvos - gaunasi labai birūs ryžiai, tik tekstūra kiek neįprasta.
Taigi pradedam. Imam porą stambių morkų ir supjaustome jas šiaudeliais, padarome joms taip vadinamą "julienne" ( supjaustome žiuljen.. sužiuljeniname žodžiu ). Porą vidutinio dydžio svogūnų supjaustome pusmėnuliais. Nuo dviejų galvų česnakų nulupame išorinį lukštą ir nuvalome šaknis.
Tradiciškai ferganietiškas plovas gaminamas su aviena ar jauno ėriuko mėsa. Ne prasčiau gaunasi ir su jautiena, tik geriau parinkti ne pačią liesiausią, su trupučiu riebalo. Sunkiame puode įkaitiname aliejų ( arba ištirpiname lašinius, geriausia avienos lajų ). Kaitiname, kol pradės truputį rūkti. Truputį rūkti nereiškia "jau girdžiu gaisrinės sirenas". Truputį. Atkreipiame dėmesį į tai, kokio stiprumo ugnis. Tai mūsų maksimumas, ir jį laikome, kol nepasakysiu, kad jau laikas ugnį mažinti.
Atsargiai, palei puodo kraštą į aliejų įmetame mėsą, supjaustytą nedideliais gabalėliais. Ne visai smulkiai, kaip čili, bet tokiais per vieną - du pirštus storumo. Atsargiai, gali pradėti taškytis aliejus, bet ugnies nemažiname.
Kepiname, kol mėsa paskrus ir pasidengs ruda plutele. Galima buvo šią mėsą pjaustyti ir didesniais gabalėliais, na bet ką jau dabar..
 Išgriebiame mėsą lauk ir į tuos pačius riebalus krauname svogūnus. Kepame, kol jie suminkštės ir pradės ruduoti - tai reiškia, kad iš jų jau išgaravo skystis. Jeigu ima svilti pirma laiko - galima truputį ugnį sumažinti, bet geriau dažniau maišyti, kad tolygiai apkeptų.
Dabar sumetame mėsą atgal į puodą. Taip darant mėsa keps, o nepradės troškintis nuo svogūnų sulčių, ir taip pat kepami svogūnai įgaus mėsos skonio.
Pakepiname vos vos, tik tiek, kad mėsa vėl įkaistų, ir tada ant viršaus užberiame sluoksnį morkų. Taip paliekame apie tris minutes, tuomet išmaišome ir kepame dar apie septynias, kol morkos apkeps, suminkštės, ir ims skleisti "plovo kvapą".
Jeigu neįsitikinę, koks tas kvapas turėtų būti - kepkite, kol bus tokios, kaip paveikslėlyje. Prieš maišydami morkas ugnį sumažiname iki vidutinės.
Morkos "gatavos"? Pilame verdančio vandens, tiek, kad viską uždengtų kažkur per porą centimetrų. Beriame prieskonius. Pagrindiniai plovo prieskoniai - kuminas ir kalendros sėklos, viskas sumalta. Visa kita - priedai, galima puikiai išsiversti ir be jų, bet jeigu norite - įberkite džiovintų barbariso uogų ( bus truputį rūgštumos ), saldžios paprikos miltelių, truputį kajeno, galima ir šafrano dėl spalvos, tik labai nedaug, antraip plovas ims kvepėti jodu. Taip pat į šį "troškinį" įmerkiame abi galvutes česnako ir džiovintą pipirą ( aš dėjau pasilla pipirą, dariau tokį meksikietišką - uzbekišką fusion'ą :{) ). Viską užviriname, sumažiname ugnį, ir troškiname atidengtą apie 40 minučių.
Kai baigia troškintis, gauname tai, ką uzbekai vadina "zirvak", tokį savotišką plovo pusfabrikatį. Jo galima pasigaminti ir daugiau, o perteklių nupilti ir laikyti šaldytuve kitam kartui. Zirvak'ą pasūdome. Jis turi būti truputį persūdytas, nes ryžiai pasiims dalį druskos.
Dabar pats plovas. Ryžius ( apie dvi su puse stiklinės ) užberiame ant mėsos lygiu sluoksniu, bet nemaišome, tik suberiame ir išlyginame.
Viską užpilame apie litru verdančio vandens. Pilti lėta srovele, kad ryžių sluoksnis nesusidarkytų. Aš vandens niekada nematuoju, tiesiog užpilu, kad jo būtų maždaug per du centimetrus virš ryžių. Ir dabar - atsakingas momentas. Atsukame ugnį iki maksimumo, ir užviriname skystį kaip galima greičiau. Kai tik ima kunkuliuoti, ir į viršų prasisunkia riebalai iš dugno - ugnį sumažiname iki vidutinės ar kiek didesnės, kad vis dar tebeburbuliuotų, ir verdame.
Vanduo turi išgaruoti kuo greičiau, tačiau nuo per stiprios ugnies gali pradėti svilti tai, kas dugne. Daugiau nieko nebemaišome, tik išlyginame, jeigu reikia, ryžių paviršių. Vanduo vis seks, tiek nuvirdamas, tiek sugeriamas ryžių. Kai jis susilygina su ryžių paviršiumi, bedame medinio šaukšto kotu į plovą iki dugno, ir žiūrime į skylutę, ar ten dar burbuliuoja, ar jau nebe. Nebeburbuliuoja? Ragaujame ryžius nuo viršaus. Jie turi nebetraškėti tarp dantų, jeigu dar traška - įpilame į skylutę ( ar kelias )apie penkiasdešimt gramų vandens ir dar paviriname, kol nebetraškės. Geriau pilti mažiau vandens, nei jo perpilti per daug, antraip ryžiai gali pradėti sulipti. Jeigu vandens visgi buvo per daug, o ryžiai jau gatavi, reikia pribadyti daugiau tokių skylučių, kad greičiau išvirtų.
Kai tai pasiekėme, sumažiname ugnį iki mažiausios ar net išvis išjungiame, jeigu katilas didelis. Uždengiame puodą kaip galima sandariau, galima netgi medžiagos įdėti tarp puodo ir dangčio ir prislėgti, kad sandariau užsidarytų. Nuimam laiką, 20-25 minutes, ir paliekame pastovėti.
Sugrįžę apsiginkluojame ilgu šaukštu, nudengiame puodą, ir kabindami giliai imame viską kedenti. Ryžiai turi būti birūs, nesulipę. Atsargiai ištraukiame česnakų galvas ir pipirą, pasidedame atskirai ( man nelabai pavyko česnakus ištraukti vienu gabalu, bet nedidelė bėda. Manau, dėl visko kalti kreivi česnakai. Kreivas plytas pakišo, ne kitaip! ). Viską gerai išmaišome ir išpurename.
Krauname viską į didelę lėkštę, ant viršaus uždedame česnakus ir pipirą. Plovas valgomas rankomis arba šaukštu. Uzbekai labai priešinasi plovo valgymui šakute, atseit, labai jau neintymu. Užsigeriama tradiciškai žalia arbata, ir dažnai visa šeima kabina susėdusi aplink iš vieno dubens. Nuo česnako skiltelės dabar jau atsilups labai lengvai, jas galima išspausti tiesiai į burną - nebeliko jokios aštrumos, tik egzotiško skonio košelė viduje. Jos puikiai tinka prie plovo.
 Skanaus!
| | |
|
| Skyriai | | | 5 | | | 1 | | | 9 | | | 33 | | | 46 | | | 7 | | | 22 | | | 37 | | | 3 | | | 4 | | | 20 | | | 5 | | | 3 | | | 4 | | | 1 | |
| « Vasaris 2010 » | | P. | A. | T. | K. | Pn | Š. | S. | | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | | | | | | | | | | | | | | |
| Statistika: | | Šiandien | | | Lankytojų | 85 | | Rodymų | 88 | | Vakar | | | Lankytojų | 158 | | Rodymų | 227 | | Šią savaitę | | | Lankytojų | 337 | | Rodymų | 433 | | Šį mėnesį | | | Lankytojų | 1358 | | Rodymų | 1586 | | Šiais metais | | | Lankytojų | 6852 | | Rodymų | 8211 |
| | Pagal skaitytojų kiekį | 24 | | Įrašų | 427 | | Komentarų | 1300 | | | Išsamiau |
| RSS |
|
| | Pereiti prie: Atgal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ... 39, 40, 41, 42, 43 +10 Toliau | |
Profilis 
Asmeninis pranešimas 
Anketa 
Svečių knyga 
Fotoalbumai 
Eilėraščiai 
